Susitikimas su tikrą Lotynų Amerikos patirtį turinčiu žmogumi, per 40 metų Venesueloje gyvenusiu ir į tėvų žemę grįžusiu lietuviu Algimantu Dugnu lankytojų laukia šio šeštadienio popietę meno studijoje „Artoteka“.
Venesuela – puiki tema rudens vakaro pokalbiams. Ši šalis apipinta daugybės iš anksto suformuotų įvaizdžių, už kurių slepiasi turtingos kultūros Pietų Amerikos valstybė. A.Dugnas paneigs daugybę mitų apie Venesuelą, atsakys į klausimus, kuo panašus ir kuo skiriasi gyvenimas Venesueloje ir Lietuvoje. Laidotuvių šokiai? Taip. Tai – „El baile de los Muertos“. Legali kontrabanda? Taip – tai indėnų kontrabanda tarp Kolumbijos ir Venesuelos. Didžiausias pasaulyje krioklys, didžiausia upė, nesibaigiančios šventės, spalvingos tradicijos ir įdomybės – visa tai Venesuela.
A.Dugno istorija turi paralelių su festivalyje „In Latino 2013” rodomu meksikiečių režisieriaus Lauros Gárdos Velo filmu „Po daugelio metų”. Ramiai Meksikoje gyvenantis filmo herojus Andre, sužinojęs, kad Galicijoje turi senelį, nusprendžia viską mesti ir keliauti į Ispaniją susitikti su savo seneliu bei sužinoti daugiau apie šeimos, palikusios gimtinę dėl diktatūros, praeitį.
Antrojo pasaulinio karo metu Algimanto besilaukusiems tėvams teko skubiai palikti šalį, todėl sūnus gimė jau Vokietijoje. Dėl prastų gyvenimo sąlygų jie ir dar kelios lietuvių šeimos emigravo į Venesuelą. Šioje šalyje A.Dugnas ir praleido didžiąją gyvenimo dalį, o tėvų gimtinę pirmą kartą išvydo tik 2000-aisiais kartu su žmona ir jau suaugusiomis dukterimis.
Galbūt ir šis lemtingas vizitas nebūtų įvykęs, jei Algimantas būtų ne toks atsidavęs Venesuelos lietuvių bendruomenės veikėjas – juk būtent Pasaulio lietuvių bendruomenių pirmininkų susitikimas tapo proga aplankyti Lietuvą, dėl kurios nepriklausomybės, pašnekovo teigimu, buvo praleista ne viena naktis prie Sovietų Sąjungos ambasados. Po šios kelionės šeima nesudėtingai priėmė sprendimą palikti karštąją Venesuelą ir pabandyti laimę Lietuvoje. „Ne, ne svetur, o namuose“, – sako A.Dugnas.
Lietuvą ne kartą vadinęs rojumi ir šeimai, ir kitiems užsieniečiams, Algimantas vis dėlto neidealizuoja šio krašto, mini valdžios bei biurokratinio aparato trūkumus, abejingus gyventojus, tautinės dvasios silpimą. Tačiau vis tiek džiaugiasi galėdamas čia gyventi, mėgautis išsvajota tėvų krašto laisve, nepakartojama gamta, keturiais metų laikais, užsiimti mėgstama pedagogine veikla.
Malonus, mandagus ir besišypsantis vyras išsiskiria savo energetika, pietietiškų gestų lydimu emocionaliu tonu bei pozityviomis mintimis apie tai, kaip kartais pakanka pakeisti ne gyvenimą ar šalį, o mąstyseną: „Juk galima rengtis ryškiai, pavyzdžiui, vilkėti raudonus marškinius kaip aš, daugiau šypsotis gatvėje, įsileisti tik teigiamas mintis, taip ir niūriausias ruduo bus nė motais!“
Dar daug istorijų lieka už šių eilučių ribų – A.Dugnas turi ką papasakoti ir apie Venesuelą, ir apie Lietuvą.
Venesuelos paslaptys su A.Dugnu šeštadienį, spalio 19 d. 16 val. meno studijoje „Artoteka“ (A.Strazdelio g.1, Vilnius). Renginys nemokamas.
