Kaune gimęs, Anglijoje gyvenęs ir kūręs, prieš pusmetį į Lietuvą grįžęs menininkas A.Rožkovas save vadina 9-ojo dešimtmečio vaiku. 2005-aisiais Artūras baigė Vilniaus dailės akademiją, tačiau savęs nelaiko profesionaliu dailininku ir savikritiškai šaiposi: „Aš mėgstu netobulumą ir gražias klaidas. Mano darbai dažniausiai yra mišrios technikos – naudoju rašalą, vandeninius dažus, akrilą, aliejines pasteles, koliažą, netgi tušinukus ir žymeklius, mane įkvepia liaudies menas, vaikiškos knygutės, fantastika, komiksai, plakatai, gatvės menas, sapnai, muzika…”
Menininką įkvepia ir meksikietiška tematika. „Vidinė Meksika” – tai jau ne pirma paroda, kurią A.Rožkovas skiria šiai šaliai. Prieš kelerius metus Užupyje ryškiomis spalvomis klykė plakatas „Viva La Mexica”. „Kad nesušaltų žmonės geria tekilą, karštą šokoladą arba ryškias spalvas, aplink šoka katinai ir kiti keisti padarai”, – interpretuoja A.Rožkovas. Ir neabejoji, kad Meksika gyvuoja menininkų viduje.
„Mes turime vidinę Meksiką, kažkas – vidinę ramybę arba vidinę Mongoliją... Visko būna… O jei turi, tai dalijiesi su kitais. Ir visi laimingi tada. Galbūt… – filosofuoja menininkas. – Paroda dviguba – dalis kūrinių yra mano vieno, dalis mūsų abiejų. Mes – I.Michnevičiūtė ir A.Rožkovas – duetas „RAMICH“. Sapnai, klejonės, vizijos – mūsų įrankiai ir pagalbininkai.”
Žodį Meksika kiekvienas interpretuoja individualiai, todėl kiekvienas apsilankęs parodoje, be jokios abejonės, suras dalį savo vizijos. Autoriaus darbai ryškūs, ekspresyvūs, užburiantys lyg pasąmonės miražai. Saviti ir pasakojantys skirtingą istoriją. Meksikos energijos įkvėptuose koliažuose netgi spalvos skamba ir šoka Lotynų Amerikos muzikos ritmais.
„Labai patinka „Dia de los Muertos“ – mistiška mirusiųjų šventė Meksikoje. Mirusieji sugrįžta ne gąsdinti gyvųjų, o kartu pavalgyti, pagerti ir pasilinksminti. Visai taip pat, kaip darydavo gyvi būdami, – aiškina menininkas. – O mes savo piešiniais norime pamaitinti ir gyvuosius, ir kažkur anapus esančius. Kad jie visada sugrįžtų…”
„Artūro grafikoje subtiliai dera individuali fantazijos erdvė ir jos perfiltruotos įvairiakultūrės asociacijos, savotiški intertekstiniai audiniai. Atpažįstamos tiek išorinės (audinių raštai), tiek vidinės (motyvų simbolika) asociacijos su baltų, slavų, Amerikos indėnų, inkų tautodaile, – apie menininko kūrybą rašo meno kritikė Ona Gaidamavičiūtė. – A.Rožkovo darbuose darniai susijungia tapybinis (ryškios kontrastingos spalvos) ir grafinis (gausi ornamentika, svarbi linija) pradas. Tai ne atspaudai, o vienetiniai netiražuojami darbai. Vyrauja mišri technika (ryškiaspalviai aliejinės pastelės ir akrilo tonai), lemianti raiškos ekspresyvumą. O paveikslo visumai žaismingumo, juvelyriškumo teikia ir koliažo principu priklijuoti miniatiūriniai nespalvoti piešiniai, atspaudai. Tai – savotiški individualios vaizduotės ikonografiniai ženklai."
A.Rožkovas yra vienas tų, kuris kuria meną iš savęs, o ne aplink save. Autoriaus teigimu, kurti gali kiekvienas, nes skleidžiama žinia svarbesnė nei siekiamybė tapti „menininku". Regis, dažnai prieštaraujantis akademinės kultūros standartui autorius įkvepia savo pavyzdžiu, kad svarbiausia atrasti savitą išraišką, kuri išlaisvintų vaizduotę.
