Šiemet ypatingomis mugės viešniomis buvo paskelbtos Lenkija ir Gruzija. Tačiau ir Lietuvos menas buvo pastebimas. Virš visų mugės stendų iškilo penkių su puse metrų aukščio Tonio Soprano skulptūra, kurios autorius – Donatas Jankauskas-Duonis. Ją nekomercinėje „Viennafair” programoje pristatė Vilniaus šiuolaikinio meno centras.
Mugėje dalyvavo Vilniaus galerijos „Vartai” bei „The Gardens”. Dar – projekto „Jaunojo tapytojo prizas” rengėjai, meno centras „Rupert”.
Gausėjantis lietuvių menininkų, galerininkų ir kuratorių būrys Vienos mugėje – nemažas antrus metus jos meno vadove dirbančios 36 metų V.Zaman nuopelnas.
– Turėjote galerijas Londone ir Vilniuje, vėliau galerininkės darbą tęsėte JAV. Kaip atsitiko, kad jums pasiūlė vadovauti meno mugei Austrijoje? – paklausiau V.Zaman, kilusios iš Kauno.
– Prieš porą metų pasikeitė mugės akcininkai. Naujieji savininkai ieškojo moteriškos komandos. Jie norėjo, kad tai būtų žmonės iš to regiono, kurį mugė pristato, – Rytų ir Pietryčių Europos.
Mano kolegė Kristina Steinbrecher kilusi iš Kazachstano, bet nemažai dirbusi Maskvoje, vadovavusi Maskvos meno mugei. Aš užsiimu daugiau menine dalimi – mugės idėja, ji – rėmėjais, verslu.
Abi gavome asmeninius kvietimus penkeriems metams. Man jau buvo šiek tiek nusibodę pardavinėti meną, bet puikiai žinojau, ko galerijos tikisi iš mugės. Aš elgiuosi su muge kaip kuratorė, tartum tai būtų mano meno kūrinys.
– Šios mugės tema neįprastai optimistinė – „Laimės mokykla”. Jūsų manymu, menas gali padaryti žmogų laimingą?
– Pirmiausia norėjome sulaužyti stereotipą, jog rytų europiečiai yra melancholiški ir nelaimingi. Kita vertus, nereikia užmiršti ir to, kad nors Austrija yra viena turtingiausių pasaulio šalių, būtent ji yra ir psichoanalizės pradininko Sigmundo Freudo tėvynė.
Žmonės čia gyvena gerai, tačiau jiems trūksta bendravimo džiaugsmo. Mes bandome pasakyti, kad menas gali padėti žmonėms tapti šiek tiek laimingesniems, o gal net surasti savo gyvenimo prasmę.
Norisi parodyti, kad menas nėra vien atrakcija – kaip koks Vincento van Gogho ausies nusipjovimas.
Menas – tai susidūrimas su visuomene teigiama prasme, kuris būtinas ne tik meno pasaulio žmonėms.
– Ar tai reiškia, kad stengėtės pritraukti į mugę tas galerijas, kurių autoriai galėtų tapti masalu plačiajai publikai?
– Vienos mugės akcentas – jauni Austrijos menininkai ir jaunos Rytų Europos galerijos. Siekiama, kad mugė taptų ta vieta, kurioje lengviausia atrasti naujus talentus. Tai nėra „Art Basel” ar Londono „Frieze”, kur už didelius pinigus perkami jau žinomų, garsių autorių kūriniai.
– Ar tai reiškia, kad vidutinės Vienos mugės kainos gerokai mažesnės nei garsiųjų Bazelio ar Londono mugių?
– Žinoma. Mūsų nedomina modernusis ar vadinamasis patikimas („blue chip”) menas, kuris garantuoja saugias investicijas. Daug svarbiau sudominti kolekcionavimu žmones, kurie iki šiol nebuvo su tuo susidūrę.
Vienos mugė – tinkama vieta pirmiesiems pirkiniams, kolekcijos pradžiai. Ji turi užmojų tapti ne tiktai gera prekyviete, bet ir ta erdve, kurioje apsilankę žmonės gali įgyti daugiau patirties: susivokti meno pasaulio kontekstuose, sužinoti kolekcionavimo subtilybes.
Tam nereikia jokių specialių mokslų, užtenka maloniai praleisti laiką mugėje. Susipažinti su žmonėmis, pavalgyti, pabendrauti, išgerti vyno, pasižiūrėti meno. Tiesiog pabūti tame kūrybos pasaulyje, kuris daugeliui iki šiol visai nepažįstamas.
Mano manymu, viena didžiausių šiuolaikinių pasaulio problemų yra susvetimėjimas. Žmonės vis mažiau turi galimybių tiesiog pabūti kartu.
– Tačiau tai nereiškia, kad šioje mugėje siūlote pirkėjams daugiau grafikos ar nedidelio formato paveikslų, o ne instaliacijų, skaitmeninio meno darbų?
– Yra visko. Pažiūrėkime, ką siūlo lietuvių galerijos. „Vartai” pristato Žilvino Kempino instaliaciją, o galerija „The Gardens” – tapybą, kuri kainuoja apie 2000 eurų.
Žinoma, ne pinigai čia svarbiausia – tarp mano kuruotos parodos „Laimės mokykla” autorių yra menininkų, kurių darbus galima nusipirkti už kelis tūkstančius eurų, bet yra tokių žvaigždžių kaip Hansas Bellmeris, kurio piešinys kainuoja apie 70 tūkst. eurų.
Be to, mugėje dalyvauja ir žymiausios Austrijos galerijos, parduodančios brangius kūrinius, kurių autoriai populiarūs visame pasaulyje.
– Ar jūsų siūlomi įvairūs Vienos mugės pokyčiai nešokiruoja gana konservatyvios austrų publikos?
– Iš pradžių šokiravo – ir investuotojai iš Rytų, ir mugės vadovėmis paskirtos dvi blondinės. Juolab kad mums svarbus feminizmas – mugės programose dalyvauja labai daug moterų.
Mes išties viską pakeitėme, nes stengiamės sukurti unikalią mugę, galinčią sudominanti kolekcininkus, kurie iki šiol net neįtarė, jog gero šiuolaikinio meno galima surasti ne tik Bazelyje ar Londone.
Pirmieji pirkiniai keliaus į muziejų
Meno mugė „Viennafair” Austrijos sostinėje spalio 10–13 dienomis vyko devintąjį kartą. Mugėje dalyvavo 127 galerijos iš 27 šalių, tarp jų – net 51 Rytų Europos galerija. Mugė užėmė visą Vienos parodų centrą „Messe Wien”, kurio plotas – 15 tūkst. kv. metrų.
Viena didžiausių tarptautinių šiuolaikinio meno mugių garsėja tuo, kad pristato daug Rytų ir Vidurio Europos menininkų darbų. Čia parduodama tapyba, grafika, skulptūra, fotografija, medijų meno kūriniai, instaliacijos. Jų kaina svyruoja nuo 200 iki šimtų tūkstančių eurų.
Mugę papildė net 16 specialių programų. Viena jų parengta ir šeimoms su vaikais nuo 2 metų. Kaip atsvara pastaruoju metu meno mugėse karaliaujančiai tapybai surengta didžiulė skulptūros paroda „Austrijos skulptūros parkas”.
Pirmuoju solidžiu šių metų mugės pirkėju tapo Vienos Albertinos muziejus. Jo direktorius K.Schröderis įsigijo bulgarų kilmės menininkės S.Čkoutovos paveikslų ir rusų fotomenininko V.Guščino darbų.
