Istorija ir dabartis
Ar A.Puškinas buvo toks didis, kad sugebėjo nedidelėje apysakoje papasakoti apie tai, kas gyvenime svarbiausia, ar mums taip norisi
žinoti ir suprasti, kas vyksta dabar, tačiau roko opera "Kapitono duktė" viršija visus šiuolaikinio požiūrio į asmenybę ir valstybę, meilę ir neapykantą, garbę ir išdavystę rekordus, nors šio kūrinio veiksmo vieta ir laikas -- XVIII amžiaus Rusija. Niekas neabejoja dėl to meto įvykių ir istorinių aplinkybių: J.Pugačiovas kariavo, miestus degino, savo teismus vykdė ir tiesos ieškojo. Ir paskui jį sekė minių minios žmonių.
Galbūt todėl, kad pasivadino caru Dimitrijumi, o Rusijai visada reikėjo caro. Tačiau greičiausiai todėl, kad daug neteisybės kentė Rusijos žemė. Ir ar tik Rusijos? Argi kiekviena tauta ir šalis neturi tokių herojų ir įvykių, kurie jaudina net praėjus ne vienam šimtmečiui?
O J.Pugačiovo likimas buvo nelengvas, mirė jis ne savo mirtimi dar visiškai jaunas -- 33 metų. A.Puškinas jį aprašė kaip nepaprastai
įdomią asmenybę, kuri ir sudėtinga, ir patraukli, ir baisi vienu metu.
Roko operoje "Kapitono duktė", kurią Vilniuje parodys Maskvos muzikinis teatras "Na Basmanoj", šią asmenybę suvaidins talentingas aktorius Pavelas Badrachas. Jo kalmukiška daina apie erelį ir varną iškart užburia ryškiais ritmais ir alegoriška istorija, o pirmasis maištininkų pasirodymas prikausto dėmesį prie scenos veiksmo labiau negu tikri įvykiai, rodomi per televiziją. Spektaklyje su lakoniškomis dekoracijomis ir stilingais kostiumais sukurta virtinė ryškių epizodų, netikėtos plastikos šokių, o ypač svarbu čia
tėvo ir dukters Andrejaus ir Olgos Petrovų muzika.
Kaip sukurta muzika
"Taip jau susiklostė, kad ir jaunystėje, ir sulaukus brandos mano muzika nepanaši į tėvo. Todėl buvo sunku įsivaizduoti, kad galėtume ką nors sukurti kartu. Tačiau pasirodė, kad galime prisitaikyti vienas prie kito kurdami kūrinius, turinčius siužetą, arba tokius, kuriems reikia muzikinės stilizacijos. Taip ir atsitiko kuriant "Kapitono dukters" muziką", - kalbėjo O.Petrova.
O.Petrova prie miuziklo prisidėjo ne nuo pradžių. Projekto mintis kilo vienam JAV teatro centrui, kuris pakvietė A.Petrovą bendradarbiauti ir pasiūlė pačiam pasirinkti temą. A.Petrovas nutarė, kad rusų ir amerikiečių bendram projektui geriausiai tiktų "Kapitono dukters" siužetas. Taip prasidėjo kruopštus ir rusų kompozitoriui neįprastai ilgas darbas.
"Pas mus kaip? Jeigu teatras užsakė, viskas daroma greitai: kuriama muzika, repetuojamas spektaklis ir premjera, - kalbėjo O.Petrova. - Amerikoje viskas buvo daroma kitaip. Sukūrė vieną epizodą, atliko kažkur studijoje, pažiūrėjo, pagalvojo, kažką patobulino. Tada ėmėsi kito. Savotiškas laboratorinis darbas, kuris truko, regis, dvejus ar trejus metus. Reikėjo visą laiką važinėti į JAV ir atgal. Tam tikru metu tėvui tai įgriso ir jis paklausė: "Ar galima pasitelkti dukterį?" Mes tuo metu jau turėjome bendro darbo patirties - kartu sukūrėme muziką serialui "Peterburgo paslaptys". Taigi jis tikriausiai buvo įsitikinęs, kad aš jo neapvilsiu. Tuomet aš ir ėmiausi darbo, beje, su didžiausiu malonumu."
Paklausta, ar nebuvo baisu kurti "Kapitono dukters" muziką, O.Petrova prisipažino, kad vargu ar kada nors dar ryšis ką nors rašyti pagal A.Puškino kūrinius. Tačiau dirbant prie "Kapitono dukters" psichologinį barjerą pavyko įveikti, nes muzika buvo kuriama ne pagal pirminį šaltinį, o pagal anglišką tekstą, parašytą amerikiečių libretisto.
Amerikietiško spektaklio "Kapitono duktė" premjera su gyvu orkestru, įspūdingomis dekoracijomis ir kostiumais įvyko 2004 metais Bostono konservatorijoje. O po kurio laiko progą išgirsti A. ir O.Petrovų "Kapitono dukterį" gavo Sankt Peterburgo žiūrovai - šio miesto teatras "Rok opera" miuziklą pavertė roko opera ir pastatė savą, rusišką versiją (libreto autorė Albina Šulgina). Neseniai šis originalus kūrinys papuošė Maskvos afišas, o po savaitės jį pamatys ir Lietuvos sostinės žiūrovai.
