Lietuviško filmo su detektyvo elementais herojus persekios praeities šmėklos

Filmą "Vardas tamsoje" pagal to paties pavadinimo rašytojos Renatos Šerelytės romaną režisavo Agnė Marcinkevičiūtė, jame vaidina skirtingų kartų garsūs Lietuvos aktoriai.

Filmo platintojai juostą pristato kaip detektyvą, tokį retą lietuvių filmografijoje, tačiau išankstinį seansą jau matę žiniasklaidos atstovai mano, jog tai greičiau drama su detektyvo elementais, juolab ir romano bei scenarijaus autorė R.Šerelytė nepretenduoja į lietuviškosios Agathos Christie laurus.

Filmo "Vardas tamsoje" veiksmas nukelia į 1995 metus. Mažo Lietuvos miestelio viešbutyje randama negyva jauna mergina. Žmogžudystė? Savižudybė? Nelaimingas atsitikimas?

Įvykio tyrimas reikalauja iš pagrindinės herojės tardytojos sutelkti visus profesinius įgūdžius. Maža to, jis paliečia tardytoją asmeniškai, nes pagrindiniu įtariamuoju tampa buvęs jos muzikos mokytojas, su kuriuo moterį jaunystėje siejo lolitiška meilės istorija.

Narpliodama nusikaltimą tardytoja prisiminimais nusikelia į sovietinių laikų Lietuvą, kai užsimezgė dramatiškai pasibaigę santykiai su paslapties skraiste gaubiamu mokytoju. Kai atrodo, kad visi taškai ant "i" jau sudėlioti, išaiškėja naujos bylos aplinkybės, pakreipiančios tyrimą netikėta linkme.

Filmo kūrėjai, neturėję filmui pinigų pertekliaus, niūraus miestelio natūrą rado aplink Vilnių: žiūrovai atpažins Naujosios Vilnios bažnyčią, Markučių apylinkes.

Čia skleidžiasi praeities paslaptys, į ekraną vis grįžta sovietinių laikų įtampa ir komizmas, o kadaise išgyventa nelaiminga meilė lemia dramatiškus naujųjų laikų įvykius.

"Labiausiai norėčiau šiuo filmu su žiūrovais pamąstyti apie praeities nuoskaudas. Filme matome, kaip skaudi praeitis trukdo pagrindinei herojei gyventi čia ir dabar, bendrauti, pasitikėti kitais.

Kaip žmogui susidoroti su savo skaudžia praeitimi, kaip toliau gyventi su ta kančia, kai nuolat išnyra prisiminimai?" - svarstė režisierė A.Marcinkevičiūtė, iki šiol kūrusi dokumentinius filmus apie lietuvių rašytojus Jurgą Ivanauskaitę, Justiną Marcinkevičių, Romualdą Granauską.

Režisierė vylėsi, kad žiūrovus kino juosta paskatins susimąstyti ir ieškoti savo siužeto interpretacijų.

Aktorė Neringa Varnelytė, kaip pati juokauja, filme sukūrė "pusę pagrindinio vaidmens". Tai - niekada nesišypsanti, dažnai taurelėje paguodos ieškanti, bet sykiu ir eilėraščius kurianti rajono tardytoja.

"Mano herojė yra sužeistos sielos. Dar ankstyvoje jaunystėje, kai buvo tyra mergaitė, ją įskaudino pirmoji meilė. Nors ji - stipraus charakterio žmogus, žaizda lieka. Galutinio filmo varianto dar nemačiau, bet jame turėtų būti jaučiamas nelaimingos širdies gijimas", - apie savo personažą pasakojo aktorė.

Tardytoją ankstyvoje jaunystėje suvaidino vienintelė filmo neprofesionali aktorė Deimena Drąsutytė.

"Kai sužibo viltis, kad pavyks scenarijų įgyvendinti, pradėjau galvoti, kokie aktoriai tiktų vienam ar kitam vaidmeniui. Beveik visi, kuriuos kviečiau, iškart sutiko. Deimena pasirinkta dėl kitko - reikėjo, kad ji būtų bent šiek tiek panaši į N.Varnelytę.

Bet ji drąsiai ir su dideliu tikėjimu nėrė į darbus. Dabar žiūrėdama į ją ekrane matau: ji nemeluoja nė vienu veido raumeniu", - džiaugėsi A.Marcinkevičiūtė.

Svarbus vaidmuo filme teko ir dviem katėms, kurių viena priklauso režisierei ir buvo priglausta jos namuose vieną itin šaltą žiemą, o dabar tapo "aktore".

Pagrindinę heroję suvedžiojusį mokytoją ir sykiu KGB agentą suvaidino Gediminas Storpirštis. Jis pasidžiaugė, kad pagaliau subrendo blogiuko vaidmeniui kine.

"Niekada nesiruošiau tokiam vaidmeniui, kuriuo galiu kalbėti apie tai, ką mes atsinešame į savo laisvą šalį. Labai daug įvairaus likimo žmonių su savo vertybėmis, su tam tikromis - ne tik meilės - dramomis įsilieja į naujos Lietuvos kūrimą. Ir nuo praeities ne taip lengvai gyjama.

Juk dar neseniai nebuvo nė vienos klasės, nė vieno kurso be agento. Man pačiam teko atlaikyti penkių valandų verbavimą. Tai sistema, kuri tebegyvuoja. Nuo lozungų esame pavargę, todėl meno kalba galbūt ir verta pradėti diskusijas šia tema", - aktorius G.Storpirštis atkreipė dėmesį į dar vieną - politinį - filmo "Vardas tamsoje" sluoksnį.

Į premjerą - iš Sankt Peterburgo

Filme "Vardas tamsoje" pirmą didelį vaidmenį kine sukūrė ir viena garsiausių Lietuvos moterų Jurgita Jurkutė-Širvaitė.

"Pasiūlymą filmuotis gavau kitą rytą po aktorystės studijų diplomo įteikimo. Man tai buvo rimtas iššūkis, juolab kad dirbau su itin patyrusiais partneriais", -- prisiminimais apie "Vardas tamsoje" filmavimą dalijosi J.Jurkutė-Širvaite.

Aktorė. suvaidino nuovados sekretorę Atali. "Ji karjeristė, aiškiai žinanti, ko nori, ir savo tikslų siekianti visomis įmanomomis priemonėmis. Be abejo, naudojasi ir tuo, kad vyrams sunku jai atsispirti", - šypsodamasi apie naująjį vaidmenį pasakojo aktorė.

Į trečiadienį įvyksiančią filmo premjerą J.Jurkutė-Širvaitė atvyks specialiai iš Sankt Peterburgo, kur šiuo metu kuria vaidmenį viename miesto teatrų.

"Dar nemačiau filmo didžiajame ekrane. Prisipažinsiu, jaudinuosi. Kaip, manau, ir kiti mano kolegos. Todėl man labai svarbu būti kartu su jais šią svarbią dieną", - sprendimą atvykti į "Vardas tamsoje" premjerą komentavo viena gražiausių Lietuvos moterų.

Filme taip pat vaidina Gintaras Liutkevičius, Kristina Kazlauskaitė, Rimantė Valiukaitė, Algirdas Dainavičius, Aistis Mickevičius ir kiti.

Žavios, nuo visų atsiskyrusios ir visus įtarinėjančios buvusios prancūzų kalbos mokytojos vaidmenį sukūrė Lietuvos scenos veteranė Elvyra Žebertavičiūtė.

Per visą filmo kūrimo laiką kartu su režisiere ir aktoriais buvo ir romano "Vardas tamsoje" autorė R.Šerelytė, kino juostoje atlikusi epizodinį vaidmenį.

"Niekada nereikia tikėtis, kad filmas visiškai atitiktų knygą. Kaip ir romanas, filmas nėra visiškai detektyvinis. Jame yra ir meilės istorija, ir seksualinės įtampos, taip pat daug vietos paliekama kiekvieno žiūrovo asmeninėms interpretacijoms", - teigė R.Šerelytė.

Filmas "Vardas tamsoje" jau nuo šiol savaitgalio pradedamas rodyti Lietuvos kino teatruose.

Filmo anonsas