Todėl ne vienas automobilis įkalne dar riedėjo į aikštelę prie Parnidžio kopos, nuo kurios giedru oru galima vienu galvos pasukimu pamatyti ir Kuršių marias, ir Baltijos jūrą. O tarp jų – pušynai, smėlio pusnys ir kas sekundę kintantys rudens debesys, pro kuriuos ryškiu šuoru prasiskverbia saulės spindulių pluoštas. Šie vaizdai liks ne tik gyvoje, bet ir skaitmeninėje atmintyje ar vis labiau grimztančiose praeitin fotojuostelėse.
Nebus pamirštas ir dar vienas rudeninis fotomenininkų sambūris, pelnytai vadinamas rudens fotoakademija. Jame apžvelgta ne tik Lietuvos, Europos, bet ir plati dabartinio pasaulinio fotomeno panorama. Pasak svečio iš Japonijos Yukihiro Yoshiharos, per fotografiją galima ne tik iš naujo atrasti savo protėvius, nutolusius per šešetą kartų, bet ir kaupti šiandienos artimųjų veidus, kuriuos džiaugsis atradę ainiai ateityje. Ilgai tikėta fotografijos, kaip nepaneigiamo dokumento, galia. Tačiau dabartiniame medijų jungimosi amžiuje kliba ir tokio įsitikinimo pagrindai.
Britų fotomenininkė Anna Fox parodė, kad, pasitelkiant šviesoraštį, galima kurti įvairias fikcijas, tampančias tikra fakto priešingybe. Panašią mintį išreiškė fotomenininkas, Vilniaus dailės akademijos profesorius Alvydas Lukys. Pasak jo, šiuolaikinėje fotografijoje gausėja krypčių, kai labai nutolstama nuo pradinio „meninio fakto“ (artefakto) ir į pirmą planą iškeliamas konceptualumas – idėja šalia artefakto. Taip kvestionuojamas pats realistinis vaizdas.
Ar fotografija gali būti būdas tyrinėti socialinę tapatybę? Ar socialinės tapatybės tyrimas gali būti mokslinio metodo dalis, kai tapatybėso problema tiriama sąmoningai, iš anksto pasirinkus veiksmų planą? Kaip fotografija taikoma tapatybės problemos supratimui ir aktualizavimui? Tokius klausimus kėlė menotyrininkė ir parodų kuratorė Eglė Deltuvaitė bei fotomenininkas Arturas Valiauga.
Sklandų seminaro vyksmą lėmė ne vien Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininko Jono Staselio aktyvus organizuotumas, bet ir jam talkinusių LFS atsakingosios sekretorės Vilmos Samulionytės, fotomenininko ir dizainerio Gyčio Skudžinsko pastangos. Kaip ir ankstesniais metais, tarp seminaro dalyvių buvo populiari iš Vilniaus atvežta laikinoji fotografijos leidinių biblioteka, kurią sukomplektavo ir pateikė lankytojams Palmira Barkuvienė.
Seminare buvo kas veikti ne tik akims, bet ir gomuriui - nuo žuvienės iki rūkytų ešeriukų ar karšių, kuriais mėgautasi seminaro pradžios ir pabaigos pasibuvimuose. Lik sveika, Nida, iki kito rudens!
2013 09 23
