Lietuviško koncerto klausėsi Belgijos karalius, o parodas „Lietuviški būties peizažai“ ir „Gražiausios lietuviškos knygos“ turės galimybę pamatyti daugybė įtakingų ES Tarybos valdininkų. Kad Lietuvos kūrėjai suintrigavo Briuselio senbuvius, liudijo ir nemaža minia žmonių, ketvirtadienį susirinkusių į parodų atidarymą ES Tarybos Vertimų direktorate.
„Norėjosi pristatyti kuo įvairesnius skirtingų kartų menininkus. Parodoje galite rasti ir poezijos, ir figūratyvo, ir mistiškų peizažų, ir abstrakcijos“, – sakė jos kuratorius tapytojas Audrius Gražys.
„Lietuviškų būties peizažų“ autoriai – Laisvydė Šalčiūtė, Vilmantas Marcinkevičius, Rimas Bičiūnas, Linas Liandzbergis ir A.Gražys.
Paklaustas, kodėl gana margai ir šmaikščiai parodai parinko tokį poetišką pavadinimą, A.Gražys prisipažino, kad pirmiausia jam norėjosi paminėti Lietuvą. „Gana sunku šiems darbams rasti bendrą pavadinimą. Juk mes netapome tradicinių peizažų. Darbuose yra kai ko daugiau. Tai ir svajonė, ir mūsų gyvenimas, mūsų požiūris į pasaulį“, – sumanymą pakomentavo menininkas.
Briuselio menų centras BOZAR – vieta, kurioje nuolat pristatoma muzika, teatras, vizualieji menai ar kinas, o ES Vertimų direktoratas tikrai nėra tradicinė parodų erdvė.
„Nustebino išskirtinis dėmesys kiekvienai detalei, kiekvienai smulkmenai. Matyt, čia dirbantiems žmonėms ne tik kiekvienas žodis, bet ir kiekvienas smeigtukas turi vertę. Jie tiesiog neįtikėtini perfekcionistai. Kitaip, matyt, ir negali būti, nes kiekvienas judesys čia reguliuojamas daugybės taisyklių. O mes su Audriumi jau padarėme vieną niekšybę – uždengėme keletą nuotraukų. Norint jas legaliai nuimti būtų prireikę daugybės leidimų“, – juokėsi tapytojas L.Liandzbergis.
Tiesa, ta lietuviška niekšybė truko tik atidarymo dieną. Šiandien visos uždangos jau turėjo būti nuimtos. Tačiau liko lemputės, kurios parodos proga buvo specialiai instaliuotos kūrinių apšvietimui.
Kai A.Gražys pirmą kartą apie jas užsiminė, jam buvo pasakyta, kad tai neįmanoma, nes toks interjero pakeitimas kainuos tūkstančius eurų. Tačiau dėl mandagaus lietuviško užsispyrimo ir naujosios ES Tarybos Kalbų bibliotekos vadovės A.Tarnai entuziazmo lemputės vis dėlto atsirado.
„Lietuviški būties peizažai“ – ne vienintelis Briuselyje jau kelintus metu gyvenančio tapytojo A.Gražio projektas ES institucijose. Europos Komisijos „Berlaymont“ pastate šiuo metu galima pasivažinėti liftais, kuriuose eksponuojami lietuvių dailininkų paveikslai. Dvylika liftų – dvylika dailininkų. Tarp improvizuotos parodos „Aukštyn-žemyn“ autorių – Egmontas Bžeskas, Arūnė Tornau ir kiti žinomi Lietuvos kūrėjai.
„Reklaminius plakatus liftuose pasiūlęs pakeisti meno kūriniais susidūriau su gana keistu dalyku. Tarp atrinktų kūrinių buvo vienas tapytojo Svajūno Armono „pusaktis“ – gražus, be kokių nors didelių nukrypimų. Tačiau paaiškėjo, kad jo negalima rodyti, nes dalis aptarnaujančio personalo yra kito tikėjimo žmonės. Gana keista. Kaip tuomet su visa meno istorija, paveldu? Turėsime viską slėpti? Iškyla daug įdomių etinių klausimų. Jei privalome prisitaikyti prie trijų žmonių, tai kuo virsta ta demokratija?“ – stebėjosi menininkas. Ir prisipažino, kad ieškodamas kūrinių „Lietuviškiems būties peizažams“ pats pajuto, jog jau įsijungė savicenzūra.
Bibliotekos balkonas, jos prieigos, koridoriai, poilsio erdvės ar liftai nė kiek neprimena balto galerijos salės kubo. Tačiau ir čia paveikslai atlieka savo pagrindinę funkciją – primena žiūrovams esmines gyvenimo vertybes, džiugina ir provokuoja, bent trumpam leisdami valdininkams ištrūkti iš begalinių klaidžių koridorių ir įvairiausių kabinetų durų ritmo.
Neatsitiktinai vos pradėjus menininkams kabinti darbus daugybė žmonių sustodavo jų apžiūrėti, pakomentuoti ar net paklausti kainos. Nemažai parodos atidaryme dalyvavusių žmonių panoro pabendrauti ir su autoriais ar pasiimti per atidarymą grojusio Druskininkų džiazo kolektyvo kompaktinę plokštelę „Čiurlionis kitaip“.
Programa „Čiurlionis kitaip“ – tai M.K.Čiurlionio kūrinių citatos džiazo ritmu, kurias atlieka Linas Bankauskas (aranžuotojas ir gitaristas), Tomas Čiukauskas (saksofonas), Ričardas Meškerys (bosinė gitara), Valdas Meškerys (mušamieji), Lukas Zinkevičius (gitara). Pasak atlikėjų, M.K.Čiurlionio preliudų ir styginių kvarteto temos, o ypač jų citatos, yra palankios plėtoti improvizuojant.
Šiandien Gente (Belgija) – dar vienas svarbus pirmininkavimo kultūrinės programos akcentas. Gento dailės muziejuje penktadienio vakare iškilmingai atidaroma M.K.Čiurlionio darbų paroda „M.K.Čiurlonis. Svajojant apie Lietuvą“. Tai viena didžiausių šio kūrėjo parodų užsienyje. Joje eksponuojama beveik du šimtai jo kūrinių: tapyba, grafika, piešiniai, fotografijos, natų rankraščiai, atvirlaiškiai.
