Svirno teatre pradėtas rodyti interaktyvaus spektaklis „Vestuvės pas Žaldoką“ ne veltui žiūrovams žada gerą nuotaiką ir smagumą - jis yra pastatytas pagal lietuvių rašytojo ir poeto Kazio Binkio satyrinę poemą Tamošius Bekepuris“. Poema „Tamošius Bekepuris“ sukurta 1927 metais, tačiau laikas nesunaikino jos aktualumo, humoro ir įtaigumo. Pakruojo dvaro teatre patogiai įsitaisius ant specialiai padėtų šieno spudulų, galima stebėti, kaip, skambant šmaikščioms K.Binkio poemos eilutėms, grojant smagiai lietuvių liaudies muzikai ir aktoriams bei žiūrovams šokant, pagrindinis herojus Tamošius Bekepuris pagaliau apvesdinamas. Be viso to, spektaklio išskirtinumą kuria ir tai, kad žiūrovai vaišinasi tradiciniais lietuviškais užkandžiais ir gėrimais, o ūkišką šios dvaro dalies paskirtį primena ožkaitės, drąsiai prisidėdamos prie scenos veiksmo. Šių vestuvių organizatorė – režisierė, Šiaulių dramos teatro aktorė Nijolė Mirončikaitė su būriu talentingų aktorių, kurie pusę metų dailino ir gludino spektaklio kampus prieš parodydami jį žiūrovams.
Pakruojo dvaro valdytojas Giedrius Klimkevičius apie šį spektaklį atsiliepė: „Spektaklis tikrai smagus ir labai svarbus mūsų dvarui, nes būtent šiuo kūriniu buvo padėti pagrindai Pakruojo dvaro teatrui, kuriame nuo šiol bus rodomi spektakliai. Juk daug įdomiau, kai prieš akis plaukia gyvas vaizdas, trykšta aktorių emocijos, o ką jau kabėti apie tai, kad į spektaklį įtraukiami ir patys žiūrovai.“
Spektaklis „Vestuvės pas Žaldoką“ bus rodomas rudens sekmadieniais viename didžiausių Lietuvoje išlikusių dvaro sodybų ansamblių – Pakruojo dvare. Ryškiausias dvaro akcentas – puošnūs dviaukščiai rūmai, netoli jų yra įsikūręs jaukus viešbutis "Stadala", aukštaitiškus patiekalus ruošiantis restoranas "Traktierius", akį traukia vienintelis toks Lietuvoje arkinis tiltas, vėjo ir vandens malūnai, kalvė, ilgaamžis parkas.
