Inkubatorius, kuriame įsikurs verslo industrijos, galinčios pasiūlyti vartotojui kitokį kultūrinį produktą.
Taip apibūdinama naujoji įstaiga, išsikėlusi ambicingą tikslą – išjudinti Klaipėdos kultūrinį gyvenimą ir pritraukti į miestą daugiau jaunų kūrėjų. Tačiau pamažu aiškėja, jog po šios įstaigos stogu labiausiai laukiami komercinio meno atstovai, kurių talentas neša pelną. Kai kurie uostamiesčio menininkai abejoja, ar čia atsiras vietos talentingiems, bet nepriklausomiems kūrėjams.
Šiandienos pasaulyje vertingas toks menas, kuris netampa našta valdžiai. Prieš šešerius metus viešai skelbę, kad atstatytame buvusiame tabako fabrike galės glaustis laisvieji menininkai, likus keliems mėnesiams iki jo atidarymo projekto autoriai prakalbo kitaip.
Lauks jaunų ir verslių
„Nemokamai čia nieko nebus“, - patvirtino Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros (KEPA) vadovė Raimonda Laužikienė. Penkiaaukščio pastato patalpas žadama nuomoti už sumą, artimą rinkos kainai. Teatro ir kino salės renginiams taip pat bus nuomojamos.
Naujai atkurtas ir kultūrinei veiklai pritaikytas pastatas, anot R. Laužikienės, skirtas laisviesiems menininkams ir jauniems kūrybiniams verslams. Prieš kelerius metus KEPA atliko apklausą ir išsiaiškino, jog Klaipėdoje veikia arti 600 kūrybinių įmonių ir dar keli šimtai pavienių menininkų. Tačiau ne visi gali pretenduoti į patogiai įrengtą ir pritaikytą studiją pačiame miesto centre.
Nuomininkai, dar vadinami rezidentais, turės atitikti šeimininkų keliamas sąlygas, tarp kurių ir amžiaus limitas. Kultūros fabrike kurti galės tik tie, kuriems ne daugiau kaip 35-eri. Kita ne mažiau svarbi sąlyga – iš čia planuojamos kūrybinės veiklos reikės uždirbti.
Skaičiuojama, jog naujajame kultūros centre galės įsikurti apie 30-40 nuomininkų. R. Laužikienė pripažino, jog pavieniams menininkams ar kūrybiniams kolektyvams, kurie daugiausiai išsilaiko iš Kultūros rėmimo fondo ar Kultūros ministerijos skiriamų lėšų, gali būti keblu išlaikyti šias patalpas po to, kai baigsis jų veiklos finansavimo laikotarpis.
Žiūrovus suskaičiavo iš anksto
Jau dabar žinoma, kad Kultūros fabrike įsikurs neseniai susibūręs Klaipėdos jaunimo teatras, vadovaujamas Valentino Masalskio. Jaunieji aktoriai savo spektaklius žada rodyti naujai statomame priestate įrengtoje 200 vietų teatro salėje. Šiuo metu teatras glaudžiasi Klaipėdos universiteto Menų fakulteto salėje.
Didžiąją Kultūros fabriko patalpų dalį užims vadinamasis kūrybinių verslų inkubatorius. Jame dirbs studijas išsinuomavę scenos menų, muzikos, šiuolaikinių medijų atstovai, architektai, dizaineriai.
Projekto iniciatoriai įsipareigojo teatro salėje per metus surengti mažiausiai 100 spektaklių ir kitų renginių, į kuriuos ateis ne mažiau 15 tūkst. žiūrovų. Įvyks mažiausiai 5 kino festivaliai, filmai bus rodomi čia pat įrengtoje 120 vietų kino salėje.
Teigiama, jog panašūs kūrybiniai inkubatoriai labai pasiteisino Rygoje ir Taline.
Pritaikyti buvusį tabako fabriką kultūros reikmėms kainuos 13 mln. litų. Didžioji dalis lėšų skirta iš Europos Sąjungos fondų.
Menininkai pasijuto nuošalyje
Darius Vaičekauskas, Meno kūrėjų sąjungos vadovas, Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas
Nuo tada, kai idėja atstatyti buvusį tabako fabriką pradėta įgyvendinti, miesto kultūros bendruomenė buvo laikoma nežinioje. Mums kyla daug klausimų, į kuriuos neatsakyta iki šiol.
Pagal pirminę koncepciją žadėta suteikti erdvę ir vizualiojo meno atstovams, tačiau galiausiai liko tik šokis, teatras, kiti scenos menai. Taip pat buvo kalbama apie tai, kad kelios studijos mėnesiui ar dviem būtų skirtos jauniems menininkams be jokio mokesčio.
Nuo pat pradžių nebuvo bendravimo tarp KEPA vadovų ir miesto kultūros atstovų – toks požiūris mus skaudina. Dėl to daug kam kyla klausimų, ar nauja erdvė nėra iš anksto kažkam numatyta. Pasigirsta ir tokių nuomonių, kad paaiškėjus, jog idėja nepasiteisino, pastatas bus perduotas privačioms struktūroms.
Kyla klausimų ir dėl organizatorių kompetencijos. Jeigu pastate bus įrengta kino salė, tai dar nereiškia, kad jau paruoštos erdvės ir suteiktos visos galimybės kurti kiną.
Čia pat mieste turime gražų pavyzdį, kaip galima padėti jauniems menininkams. Štai buvusioje Vydūno mokykloje kurį laiką glaudėsi jaunieji menininkai, tačiau pastatą perėmus Vilniaus dailės akademijai, savivaldybė juos išprašė lauk. Bet įstaigos vadovybė atsižvelgė į jaunųjų kūrėjų poreikius ir sutiko leisti jiems po savo stogu įkurti studijas. Mainais jaunimas susimoka už elektrą ir kitas paslaugas – manau, kad tai puikus sprendimas.
