Iš pradžių pasišaipę iš raguoto senio, miestelio gyventojai galiausiai išeina ieškoti dingusios duonkepio žmonos, nes jiems trūksta skanios duonos, kurią įpratę valgyti kasdien.
Banali neištikimybės istorija scenoje virsta jautria atleidimo ir susitaikymo istorija.
Pjesės režisierius Arvydas Lebeliūnas, kuris ją prieš 15 metų statė ir Klaipėdos dramos teatre, džiaugėsi kūrinio atgimimu.
„Kiekvienai pjesei reikia savo atlikėjo. „Duonkepio žmona“ - ne išimtis. Jei nėra Duonkepio, nėra ko ir statyti šios pjesės. Džiaugiuosi radęs aktorių pagrindiniam vaidmeniui. Juo tapo Sigitas Jakubauskas. Galiu pasakyti, kad šiuo atveju - atitiko kirvis kotą“, - sakė A.Lebeliūnas.
Režisierius taip pat pasidžiaugė, kad vaidinant šį kūrinį scenoje pasirodo didesnioji Šiaulių aktorių kolektyvo dalis.
Pasak S.Jakubausko, Duonkepys - toks žmogus, kokį šiais laikais vargu ar rasi. „Nežinau, ar aš turėčiau tiek meilės, atsidavimo ir atjautos, kiek jos turi Duonkepys, tačiau neabejotinai norėčiau tokiu būti“, - tvirtino pagrindinio vaidmens atlikėjas.
Duonkepio žmoną vaidinančiai aktorei Monikai Šaltytei scenoje pasirodyti tenka nedaug – duonkepio žmonos portretą savo kalbomis piešia miestelio gyventojai.
„Beje, nors pjesė prancūziška, joje atspindimus santykius galėčiau pavadinti lietuviškais“, - apie savo ir miestelio gyventojų vaidmenis kalbėjo M.Šaltytė.
Pirmoji Šiaulių dramos teatro sezono premjera – ne vienintelė staigmena šiemet.
Iki Naujųjų metų Šiaulių dramos teatro trupė ruošia dar dvi premjeras: kartu su prieš keturiasdešimt metų Šiaulių teatro scenoje debiutavusiu režisieriumi Jonu Vaitkumi stato Vaižganto dramą „Nebylys“ ir Agnės Dilytės režisuojamą spektaklį „Gražuolės“ (autoriai V.Zabulajevas ir A.Zenzinovas).
