Kas išugdė operomanus?
Net keista, kad šiuo metu negalime pasiklausyti ne vieną operomanų kartą Lietuvoje išugdžiusių „Aidos”, „Trubadūro”, „Don Karlo”, „Likimo galios”, „Kaukių baliaus”.
Beje, tarp 26 G.Verdi operų yra ir dar visai nestatytų Lietuvoje ar tik profesinio teatro užuomazgose statytų puikių veikalų, sukurtų kur kas vėliau už „Ernanį”.
Kad ir jau kažkelintą kartą kaip koncertinis variantas atliekamos operos „Simonas Bokanegra” ar „Sicilijos mišparai”, o juk niekados Lietuvoje nestatyta ir kompozitoriaus gulbės giesmė – neprilygstamas šedevras „Falstafas”.
Tokios mintys ramybės neduoda todėl, kad būtent „Ernanis” mažiau dėmesio vertas net už puikiai režisieriaus Jono Vaitkaus ir dirigento Gintaro Rinkevičiaus Lietuvoje pastatytą „Nabuką” (kiek ankstesnę, trečiąją, genijaus operą).
Nors apskritai jau ne pirmą kartą patiriame, kad net ir garsūs kompozitoriai ne veltui buvo kritikuojami jaunystėje: nežinia dėl ko prikeliami ankstyvieji opusai dažniausiai ir šiandien vertingi tik tiek, kiek įdomūs specialistams.
Statytojai – iš užsienio
Taigi pirmiausia tenka konstatuoti, kad nei sudėtinga dainuoti muzika, nei painokas libretas, nors ir sukurtas pagal garsaus prancūzų rašytojo Victoro Hugo dramą, nepajėgė iki galo pavergti klausytojų.
Šį kartą statytojų komanda buvo sukviesta iš Prancūzijos ir Italijos: dramos ir operos režisierius Jeanas Claude’as Berutti ir jo ilgametis bendradarbis, iš Egipto kilęs scenografas Rudy Sabounghi bei jaunas italų dirigentas Gianluca Marciano.
Kostiumus kūrė lietuvė Agnė Kuzmickaitė.
Spektaklio šviesų dailininkas – Levas Kleinas, choro meno vadovas – Česlovas Radžiūnas, kuriant spektaklį taip pat dirbo dirigentai Martynas Staškus ir Dainius Pavilionis.
Daugiausia komplimentų norėtųsi skirti dirigentui G.Marciano, perėmusiam vadovavimą iš savo tėvynainio Giampaolo Bisanti, rugpjūčio mėnesį patyrusio traumą ir dėl to nebegalėjusio toliau diriguoti.
G.Marciano pastangomis iš tiesų dainininkai uždainavo gražiau nei anksčiau – bel canto (ne grand canto, kaip juokavo dirigentas, pagrįsdamas savo reikalavimus solistams dainuoti gražiu piano (tyliai), o ne tik „dideliu” garsu).
Ir orkestras, regis, griežė jautriau, kad ir ne itin išradingomis faktūromis (G.Verdi jaunystė!), vis dėlto spalvingiau išryškindamas dainininkų balsus.
Nenuvylė nei pirmojoje premjeroje pasirodę svečiai – Elvyrą dainavusi Silvia Dalla Benetta iš Italijos ir Ernanį dainavęs Marckas Helleris iš JAV, nei LNOBT solistai Arūnas Malikėnas (Don Karlas), Laura Zigmantaitė (Džiovana), Rafailas Karpis (Rikardas), Arvydas Markauskas (Jagas).
Norėtųsi pasidžiaugti ir sparčiai meistriškumo aukštumų siekiančiu jaunuoju Tadu Girininku (Silva) – jis sukūrė visapusiškai tobulą vaidmenį, įtikinantį ir muzikiniu, ir vaidybiniu atlikimu.
Siekė išgelbėti G.Verdi
Režisierius J.C.Berutti ambicingai siekė išgelbėti G.Verdi – ištaisyti jauno kompozitoriaus menines klaidas. Tad veiksmas perkeltas į šių dienų muziejų (Prado?), kuriame rodomi Renesanso paveikslai.
Elvyra – personažas iš Diego Velazquezo paveikslo, kuris naktį atgyja ir jo herojė tampa realia moterimi.
Vizualumui ši idėja, be abejo, padėjo: nūdienos apranga (džinsai, odinės striukės, metaliniai pakabučiai, valytojos su dulkių siurbliais ir pan.) kontrastavo su istoriniais kostiumais, perukais, aksesuarais, atpažįstamais iš garsiųjų paveikslų.
Bet pamėginusiems sekti siužetą švieslentėje painiavos radosi dar daugiau.
Juk trys vyrai ne šiaip įsimylėjo (šį kartą) paveikslą – vienas jų ves Elvyrą! Paveikslą?..
Todėl su apmaudu galima sakyti, kad vargu ar pavyko išgelbėti ankstyvąjį kompozitoriaus G.Verdi kūrinį.
Juolab kad reginys su muzika kur kas geriau derėjo, kai veikėjai (gal žaisdami muziejų naktį?!) apsivilkdavo labiau veiksmo laiką atitinkančius kostiumus (apsiaustus), užsidėdavo kaukes, karūną ir pan.
G.Verdi metinėms skirta šventinė savaitė
„Ernanio” spektakliai pradėjo itin intensyvų Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) sezoną ir kartu tapo savotiška G.Verdi 200-ajam jubiliejui skirtos savaitės įžanga.
Spalio 4–10 d. LNOBT bus parodytos ir kitos repertuare esančios G.Verdi operos – „Traviata”, „Otelas”, „Rigoletas”.
Vasario mėnesį numatoma kita – pasaulinė O.Narbutaitės operos „Kornetas” – premjera. Vėliau su San Fransisko opera bus rengiamas naujas G.Rossini „Sevilijos kirpėjo” pastatymas.
Publika taip pat išvys du naujus baletus – „Karmen” pagal G.Bizet muziką ir baletą visai šeimai „Sniego karalienė” pagal S.Prokofjevo muziką. Tikimasi įsimintinų debiutų.
Išskirtinių koncertų tradiciją LNOBT pratęs Londono simfoninio ir Vakarų Vokietijos radijo simfoninio orkestrų gastrolės.
