Operos „Ernanis“ dirigentas lietuvių solistus mokė dainuoti tyliai

Sezono atidarymas ir pirmoji premjera - jau šį savaitgalį. Rugsėjo 14, 15 dienomis žiūrovai kviečiami į G.Verdi operą  „Ernanis“, kurią pastatė tarptautinė kūrėjų komanda: dirigentai Gianluca Marciano ir Giampolo Bisanti iš Italijos, režisierius Jeanas Claude'as Berutti ir scenografas Rudy Sabounghy iš Prancūzijos, kostiumų dailininkė Agnė Kuzmickaitė. Spektaklio muzikos vadovams talkina dirigentai Martynas Staškus ir Dainius Pavilionis. Vaidmenis, be lietuvių dainininkų, sukūrė amerikietis Marcas Helleris ir italė Silvia Dalla Benetta.  Juos publika ir išgirs premjeriniuose spektakliuose.

Ankstyvoji G.Verdi opera „Ernanis“ mums nežinoma, o ir pasaulyje retai statoma, nors jos muzika labai graži. Ko gero, koją kiša painus siužetas. Tačiau Lietuvos operos ir baleto teatras G.Verdi metais norėjo ko nors išskirtinio, o ne visiems jau iki skausmo pažįstamų operų, tad pasirinko „Ernanį“ - pasakojimą apie tragišką trijų vyrų meilę vienai moteriai.

Operos veiksmas vyksta XVI amžiuje Ispanijoje ir Vokietijoje. Pagrindinis veikėjas – plėšikas Ernanis. Jis myli Elvyrą – didiko Silvos dukterėčią, kurią šis nori vesti. Elvyrą myli ir Don Karlas – būsimasis imperatorius Karolis V, tačiau mergina savo širdį atiduoda jaunajam plėšikui. Finale jie susituokia, bet garbės priesaika varžovui Silvai priverčia Ernanį mirti.

Spektaklio siužetas pagrįstas Victoro Hugo drama. „Deja, G.Verdi operos libretas nėra toks gražus kaip V.Hugo pjesė, nors jį parašė Francesco Piavi, vėliau sukūręs puikius „Traviatos“ ir „Rigoleto“ libretus. „Ernanis“ buvo jo pirmasis bandymas ir itin nevykęs. Galima sakyti, libretistas iškastravo V.Hugo pjesę. Apie muziką to nepasakysi“, - trečiadienį pristatydamas būsimąją premjerą kalbėjo režisierius J.C.Berutti ir tikino su G.Verdi muzika stengęsis elgtis taip pagarbiai, kaip tik įmanoma.

Norėdami pagal nevykusį libretą pastatyti įdomų spektaklį kūrėjai turėjo pasukti galvą. J.C.Berutti tarsi apvertė šiuolaikinių operos modernistų šūkį „opera nėra muziejinis menas“ ir perkėlė veiksmą į Prado muziejų Madride. Operos veikėjai tiesiogine ir perkeltine prasme nužengia iš ten kabančių Diego Velázquezo, Rubenso, Franso Halso paveikslų.

„Naktis muziejuje“, - taip trumpai savo koncepciją apibūdino režisierius.

Režisieriaus sumanymas labai patiko dirigentui G.Marciano. Per spektaklio pristatymą itališkai emocingai pažėręs komplimentų lietuvių solistams, choristams, muzikantams, G.Marciano gražių žodžių negailėjo ir J.C.Berutti.

„Režisieriaus pasiūlyta koncepcija puiki. Be to, šis režisierius kaip retas kitas išanalizuoja medžiagą ir ją pajunta, žino, ką pasiūlyti dainininkams. Jis dažnai mąsto kaip dirigentas tuo ir man palengvindamas darbą.

„Ernanio“ muzika puiki, man požiūriu, tai G.Verdi bel canto šedevras. Tačiau opera – ne koncertas. Opera – spektaklis, kuriame susitinka muzika, tekstas ir veiksmas. Mano įsitikinimu, šis spektaklis bus puikus“, - nesitvėrė savo kailyje temperamentingasis italų dirigentas G.Marciano.

Režisieriui įgyvendinti sumanymą padėjo scenografas R.Sabounghi, su kuriuo juodu dirba jau 30 metų. Kalbėdamas apie savo darbą Vilniuje, scenografas atskleidė kai kurias būsimojo spektaklio detales: „Viskas prasidėjo nuo režisieriaus pasiūlytos koncepcijos, kad veiksmas vyks muziejuje. O toliau laikėmės siužeto: trys vyrai myli vieną moterį. Vadinasi, tai nepaprasta moteris. Norėdamas parodyti, kokia ji puiki, nutariau ją paversti šedevru. Pasirinkau D.Velázquezo paveikslą „Freilinos“ („Las Meninas“), kabantį Madrido Prado muziejuje.“

Tačiau ne visi herojai nužengs iš paveikslų. Pasak scenografo, operos scenoje matysime šiuolaikinį gyvenimą muziejuje: „Kai kurie personažai išeina iš rėmų, bet yra ir kartų konfliktas tarp Ernanio aplinkos jaunimo odinėmis striukėmis ir kostiumuotų valdininkų, karaliaus.“

Statytojai ypač nori pabrėžti seno ir naujo pasaulių priešpriešą, kuri svarbi ir operos pirmavaizdyje – V. Hugo dramoje.

„Operoje „Ernani“ susipins praeitis ir dabartis – bandysiu įlieti į kūrinį V.Hugo dramos, pagal kurią sukurtas šios operos siužetas, dvasios. Man tai viena gražiausių pasaulyje pjesių. Nuo jos prasidėjo romantizmo era. Gal ne visi žino V.Hugo kūrinį, bet turbūt daug kas girdėjo apie jo sukeltą skandalą: V.Hugo „Ernani“ premjeros vakarą 1830-ųjų vasarį „Comedie Francaise“ susimušė klasikinio ir modernaus teatro šalininkai“, - priminė režisierius J.C.Berutti.

Savo vaidmeniu Vilniuje kuriamame spektaklyje džiaugėsi ir italų sopranas S.D.Benetta, ir amerikiečių tenoras M.Helleris, kuris Ernanio vaidmenį ir vokalinę partiją pavadino karališka. „Ernanis neteko visko, kas to meto vyrui buvo svarbu: turtų, titulų, bet nepalūžo, išlaikė savigarbą, orumą. Net jo mirtis nulemta nepaprastai stipraus garbės jausmo – jeigu pažadėjai, vadinasi, privalai pažadą tesėti, net jei tai kainuoja gyvybę. Anksčiau Ernanį dainavau tik kartą, džiaugiuosi, kad vėl pasitaikė proga.“

Kūrėjai sakė norėję spektakliui suteikti gyvumo, kuris buvo natūralus G.Verdi laikais, kai solistai vaidindavo, o ne tik stovėdavo prieš dirigentą ir dainuodavo: „Mūsų spektaklis bus gyvas, energingas ir turės šiokia tokia dozę ironijos.“

O dirigentui G.Marciano teko dar ir užduotis lietuvių dainininkus mokyti dainuoti piano. Ar tai įmanoma tokios akustikos salėje kaip mūsiškė?

„Akustika normali, reikia tik tinkamai dirbti su orkestru – pasakyti, kad grotų tyliau. Piano operoje svarbiausia. Bel canto - tai ne big canto. Gražus dainavimas – tai ne garsus dainavimas. Opera – tai spalvos. O spalvos prasideda nuo pianissimo, kuris vėliau išauga į fortissimo“, - mažą pamokėlę lietuvių solistams surengė G.Marciano.

Vaidmenis operoje „Ernanis“, be kviestinių solistų, rengia Kristianas Benediktas (Vaidas Vyšniauskas) ir Audrius Rubežius (Ernanis), Sandra Janušaitė, Sigutė Stonytė ir Regina Šilinskaitė (Elvyra), Dainius Stumbras, Arūnas Malikėnas ir Eugenijus Chrebtovas (Don Karlas), Liudas Norvaišas, Tadas Girininkas ir Egidijus Dauskurdis (Silva), Eugenija Klivickaitė, Laura Zigmantaitė, Rafailas Karpis ir kiti.