Į garsiausio Briuselio Klaros muzikos festivalio programą įtraukto koncerto puikioje Briuselio menų centro salėje klausysis daugiau kaip 2 tūkstančiai svečių, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Belgijos karalius, Lietuvos ir ES institucijų vadovai. Koncertą transliuos Belgijos radijas.
Pasak rengėjų, koncertas Briuselyje vainikuos ilgalaikį Lietuvos ambasados ES ir Lietuvos nacionalinės filharmonijos bendradarbiavimą su partneriais Briuselyje.
Nacionalinės premijos laureatas dirigentas Modestas Pitrėnas Lietuvos naujienų agentūrai ELTA atskleidė išskirtinio renginio detalių.
- Ar kuris nors Lietuvos simfoninis orkestras kada nors yra koncertavęs Briuselio menų centro BOZAR (Palais des Beaux-Arts) salėje?
- Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras yra pirmasis mūsų šalies orkestras, grosiantis šioje salėje. Aš taip pat nesu ten nei buvęs, nei dirigavęs, tik žinau, kad tai labai garsi arena, kurioje svajoja atsidurti kiekvienas save gerbiantis muzikas.
- Šio koncerto programą buvo galima išgirsti ir Vilniuje - vasaros pradžioje Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre ja prasidėjo 17-asis Vilniaus festivalis. Ar Briuselyje koncertas kuo nors skirsis nuo skambėjusio Vilniuje?
- Parengėme labai sudėtingą, gražią, rafinuotą programą. Koncertas Briuselyje, neabejoju, bus dar įspūdingesnis negu Vilniuje, nes orkestras visą vasarą repetavo, gludino ir gilino kūrinius.
Šio koncerto, kaip ir viso Klaros festivalio, pagrindinė tema - melancholija muzikoje, juolab mūsų tautos charakteris yra
melancholiškas. Labai gražiai dera koncerto kūriniai - skambės pirmasis lietuvių simfoninės muzikos šedevras Mikalojaus
Konstantino Čiurlionio „Miške“ ir dviejų Vakarų muzikos milžinų - Richardo Wagnerio ir Richardo Strausso kūriniai. Jie visi vienas kitą papildo ir iš esmės labai gražiai atskleidžia melancholijos temą.
Taigi pirmoje koncerto dalyje skambės M.K.Čiurlionio simfoninė poema „Miške“ ir R.Wagnerio vokalinis ciklas moteriškam balsui
„Penkios Matildos Wesendonck dainos“ . Po pertraukos - Zyglindos arija iš R.Wagnerio operos „Valkirija“, R. Strausso simfoninė poema „Mirtis ir pragiedrėjimas“, o pabaigoje - R.Wagnerio preliudas ir Izoldos mirties scena iš operos „Tristanas ir Izolda“. Tiesa, bisui esame pasirinkę kitą kūrinį negu Vilniuje - Juozo Gruodžio „Ulijoną“, lietuvių liaudies išdailintą dainą.
- Po atsakingo pasirodymo jūsų laukia kiti šio muzikinio sezono darbai ir planai...
- Mano darbai nusitęs Šveicarijos link, kur Sankt Galeno teatre bus statoma R.Wagnerio opera „Skrajojantis olandas“. Įdomu tai, kad Skrajojančio olando vaidmenį ten atliks Almas Švilpa, mūsų bosas-baritonas, dirbantis Vokietijoje, Eseno operos teatre.
Rygos operos teatras, kurio vyriausiuoju dirigentu dirbu, savo ruožtu turės rengtis išskirtiniams metams - 2014-aisiais Ryga bus
Europos kultūros sostinė. Kitus metus Rygos opera atvers R.Wagnerio ankstyvosios operos „Rienzi“ tema. Ši opera bus
sutrumpinta ir statoma šiuolaikiškai, su vaizdo projekcijomis. Esu šio projekto, kuriuo užbaigsime ir R.Wagnerio jubiliejinius metus,
muzikinis vadovas.
Pavasarį Rygos operoje laukia labai įdomus darbas - statysime R.Strausso operą „Rožių kavalierius“, kadangi kiti metai - R.Strausso
jubiliejiniai. Taip pat ir kiekvienoje Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro koncertinėje programoje, kurią diriguosiu, kitąmet bus R.Strausso kūrinių.
