„Kelionė į Peru man buvo labai reikšminga. Visą gyvenimą svajojau aplankyti šią Pietų Amerikos šalį, bet visą laiką jaučiau, kad tai turbūt neįmanoma. Šiaip ar taip, kartais išsipildo ir tai, kas neįmanoma“, - kalbėjo rašytojas, labai mėgstantis keliauti.
E.Ališanka sakė, kad keliauja nuo 2 metų, kai su tėvais iš Sibiro atvyko į Vilnių. „Matyt, kelionės mano kraujyje“, – šyptelėjo kūrėjas, jau spėjęs aplankyti ne tik daugelį Europos šalių, bet ir JAV, Tanzaniją, Kambodžą. E.Ališankai artimesnės kelionės ne agentūrų pasiūlytais, o savo susidarytais maršrutais, kai gali tikėtis, kad pati šalis nuves į savo įdomiausias vietas.
Po Peru E.Ališanka keliavo ir pėsčiomis, ir lėktuvais, ir laivais. „Kartą teko net ropoti“, – juokėsi poetas, kuris su savo gyvenimo drauge aplankė kone visas įdomiausias Peru vietas – nuo Limos ir Maču Pikču iki Amazonės džiunglių ir Titikakos ežero.
E.Ališanka fotografuoja nuo jaunumės, tačiau nelaiko savęs profesionaliu fotografu ar fotomenininku. Didžiausias azartas griebtis fotoaparato jį apima būtent keliaujant. Iš kelionių jis parsiveža tūkstančius kadrų, kurie vėliau padeda atgaivinti įspūdžius ir tarsi perskaityti savo buvusią kelionę.
„Pasaulis yra skaitomas, tebūnie ir neperskaitomas iki galo. Kaip knyga, kaip laikraštis, pagaliau kaip reklamos iškabos, kelio ženklai ar gydytojo receptai. Ypač tą pajuntu kelionėse, kai prieš akis prabėga ilgiausi tekstai, o aš sugebu pagauti tik vienos eilutės ar pastraipos prasmę. Kartais tik grožį, tarsi skaityčiau eilėraštį.
Galiu rašyti dienoraštį, poeziją ar trumpąsias žinutes, vis tiek aiškiau netampa. Tada griebiuosi fotoaparato – su viltimi, kad skaitymo procesą galėsiu pratęsti vėliau, perskaityti dar sykį, sužiūrėti praleistas reikšmes. Dar viena miela apgavystė. Nuotraukose nebėra autentikos, jos tėra signatūros. Prisiminkim vieną iš šio žodžio reikšmių: „gydytojo recepto nuorašas, pridedamas prie vaistų“.
Nesu gydytojas, geriausiu atveju iš manęs išeitų vaistininkas, todėl negaliu būti tikras, kad teisingai perskaičiau receptą, kaip būti laimingam Peru šalyje. Man atrodo, kad ir aš ten buvau laimingas. Dar viena miela apgavystė. Šios nuotraukos – mano nuo-rašai. Nuo-traukos. Signatūros“, – apie parodoje rodomus vaizdus iš Peru kalbėjo E.Ališanka.
