Tiesa, žiūrovai, kaip ir trys pagrindiniai operos veikėjai vyrai – visi įsimylėję Elvyrą ir dėl jos kovojantys – greičiau pasijus lyg sapne, kuriame chrestomatiniai paveikslai atgija, o pagrindinė veikėja tiesiog išlipa iš rėmo. Pasak režisieriaus Jean-Claude’o Berutti: „Mūsų pastatyme – trys vyrai yra apžavėti Elvyros, moters iš paveikslo. Šis paveikslas kabo didžiulėje ekspozicijoje, tikriausiai Madride, galbūt Prado muziejuje. Visa ekspozicija skirta būtent jos portretams, ir jie yra nutapyti D.Velázquezo.“
Režisieriaus sumanymą suteikti operos „Ernani“ veiksmui sapno atmosferos, o pagrindinę heroję paversti „moterimi iš paveikslo“ inspiravo garsus Fritzo Lango filmas „Moteris lange“ – 1944 m. sukurtas „film noir“ (šiame žanre akcentuojama paslaptingumas ir grėsmė). J.C. Berutti: „Bandome sukurti spektaklį, kuris yra realistiškas, bet kita vertus – panardina į sapno atmosferą.“
Perkelti į operos sceną D. Velázquezo „Freilinas“ („Las Meninas“) bei Ispanijos princesės Marijos Terezės portretą ir paversti dailės kūrinius atgijusiai paveikslais režisieriui padeda scenografas Rudy Sabounghi (Prancūzija) bei kostiumų dailininkė Agnė Kuzmickaitė. Pastarajai teko dvilypė užduotis: pagrindinės herojės ir jos palydos kostiumai yra istoriniai, o Elvyrą įsimylėję vyrai, choras bus mūsų dienų herojai, tad ir dėvės šiuolaikinius drabužius.
Jau netrukus „Ernani“ pradedamas repetuoti su kostiumais, didžiojoje scenoje derinamos scenografijos detalės. O jums siūlome žvilgtelėti, kaip buvo kuriami gražieji Elvyros kostiumai. Siūlome nuotraukas iš teatro siuvyklos: kostiumas matuojamas solistei Reginai Šilinskaitei, dalyvaujant dailininkei A. Kuzmickaitei ir auksarankėms teatro siuvėjoms.
