Vytautas Didysis, gimęs Senuosiuose Trakuose apie 1350 metus, tapęs Lietuvos valdovu 1392 m., Trakų salos pilyje reziduodavo
dažniausiai. Pilis ir miestas klestėjo. Po Žalgirio mūšio pergalės Lietuva įgijo reikšmingą statusą. Pradėtas įgyvendinti Vytauto
vainikavimo planas. Po Lucko suvažiavimo 1429 m. numatyta karūnuoti Vytautą ir jo žmoną Julijoną 1430 m. rugsėjo 8 d., tačiau
karūnavimo data vis buvo nukeliama. Spalio 27 dieną Trakuose didysis kunigaikštis mirė, taip ir nesulaukęs vainikavimo Lietuvos
karaliumi.
„Prie stalo tarsi prie altoriaus stovinčio Vytauto figūrą gaubia raudona mantija - visas gyvenimas paaukotas Lietuvai, tačiau viltys matyti savarankišką ir galingą savo valstybę žlunga, - taip apie savo kūrinį sako tapytojas G. Kazimierėnas. - Vytauto likimo katastrofą išreiškia liepsnojanti Trakų Madona“.
Pristatant paveikslą dailininkas plačiau kalbės apie šio istorinio įvykio atspindžio viziją.
Drobei „Vytautas, laukiantis karūnos“ menišką rėmą drožė dailininkas ir restauratorius Virginijus Stančikas. Fotomenininkas Rimantas Dichavičius parengė spaudai atviruką su tapytojo G.Kazimierėno drobe ir pamąstymais Vytauto Didžiojo karūnavimo tema.
Simboliška, kad G.Kazimierėnas pristato paveikslą plačiajai visuomenei per Trakinius atlaidus, kai minimos Švč.Mergelės Marijos
kulto Lietuvoje iškilmės, menančios ir Vytauto Didžiojo vardą.
