Apskaičiuota ir tai, kiek „Fringe” davė pelno miestui: maždaug 140 milijonų svarų (per 564 milijonus litų). Ir tai – tik per tris savaites.
Kaip įkūnijama svajonė
Niekas neskaičiavo, kiek žurnalistų dirbo šiame festivalyje, užtvindžiusiame miestą. Būtent jų dėka galime sužinoti, kas tris rugpjūčio savaites dėjosi Škotijos sostinėje.
„Man Edinburgo „Fringe” – teatrinių įspūdžių šaltinis metams į priekį”, – prisipažino „The Guardian” teatro apžvalgininkė Lyn Gardner. Ji neskaičiavo, kiek spektaklių kasdien pamatydavo, ir jai nebuvo įdomu, „kiek meno galima supakuoti į 24 valandas”.
Klajotoja L.Gardner nesijaudino, ar pateks į šedevrą, ar į šlamštą. Ji žinojo, kad „Fringe” vaidina „visi, kurie sugeba sumokėti 400 svarų dalyvio mokestį ir išsinuomoti aikštelę spektakliui. Kai kurie gyveno penkių žvaigždučių viešbutyje, kiti – aštuoniese pigiame kambarėlyje, laimingi, kad gali įkūnyti savo svajonę.”
L.Gardner piktinosi tais, kurie abejingi savo vaidinimų kokybei, bet neabejingi atlygiui: „Čia gali patekti ir į spektaklį, kurio pjesė parašyta ir pastatyta paskubomis, o vaidina žmonės, kurie velniškai negabūs. Mane siutino, kad žiūrovai mokėjo už tai po 15 svarų ir pralaimėjo, o kartu su jais pralaimėjo ir visi kiti „Fringe” aktoriai, kurie kūrė nuoširdžiai.”
L.Gardner nuomone, bandyti ir pralaimėti – „Fringe” gyvenimo būdo dalis, bet nesistengti ir vis tiek imti pinigus yra tiesiog ciniška.
Pasaulio įvykių atgarsiai
Teatro apžvalgininkė Natalija Grigorjeva portale weekend.ru aprašė ir gatvės vaidinimus, ir kamerinius spektaklius uždarose Edinburgo erdvėse. „Įvykiai” – tai škotų dramaturgo Davido Greigo pjesė, kurią vaidino du „Traverse” teatro aktoriai ir maždaug dvidešimties žmonių choras.
Ramino Gray režisuotame spektaklyje aktorė Neve McIntosh vaidino vikarę Kler, kuri vadovauja parapijos chorui. Jie repetavo dainą apie visų žmonių vienybę, o tuo metu tyliai pasirodė jaunuolis ir ėmė į visus šaudyti. Kler išliko gyva, bet negalėjo gyventi neišsiaiškinusi, kas ir kodėl įvyko: ji kalbėjosi su psichologu, kivirčijosi su mylimąja, net ėjo susitikti su žudiku.
Visus kitus vaidmenis atliko aktorius Rudis Dharmalingamas – kiekvienas jo personažas siūlė vis kitą atsakymą į Kler klausimą.
Galbūt tas žmogus keršijo už patyčias, patirtas vaikystėje? Galbūt jis pasijuto Dievu? O gal anas berniukas taip ir neišaugo ir tebežaidžia, kad jis, čiabuvis, kovoja su užpuolikais?
Vieno atsakymo nėra. Pateisinimo tokiam barbariškumui taip pat negali būti.
Šis spektaklis – beprasmiškų ir žiaurių žudynių, sukrėtusių pasaulį pastaruoju metu, aidas. Pagal režisieriaus sumanymą, ten, kur „Įvykiai” gastroliuos, choro vaidmuo teks kuriam nors tikram tos vietovės chorui.
Šimto talentų jaunuolis
Edinburge negali nepastebėti jaunosios garsenybės – 22 metų Bo Burnhamo, per „YouTube” išgarsėjusio Amerikoje ir jau prieš trejetą metų spėjusio pavergti Edinburgą.
B.Burnhamas – aktorius, satyrikas, reperis, dainų autorius ir atlikėjas. Jis groja gitara, pianinu, ukulėle, o scenoje atrodo kaip tikra roko žvaigždė.
Komikams, kurie vaidina vieni, britai turi terminą „stand-up comedian” – tai daugiausia žodžiu dirbantys aktoriai.
Anot N.Grigorjevos, B.Burnhamo šou nepavadinsi tipiška „stand-up” komedija, nes „jis netrypčiojo prie mikrofono, o judėjo scenoje apšviestas įvairiaspalvių prožektorių, grojo fortepijonu, dainavo, šoko. Publika ne tik juokėsi, bet klykė ir švilpė.”
Štai kaip tas artistas atrodo: „Pašiaušti plaukai, balti marškinėliai ir gana snobiški atsiskyrėlio juokai, kuriuose visada atsiranda vietos sentimentams ir romantikai.”
Vienas jo skečų – smegenų pusrutulių pašnekesys: kairysis, analitiškasis, ir dešinysis, atsakingas už jausmus, dėl eksperimento buvo atskirti, bet apsisprendė vėl dirbti kartu. B.Burnhamas šį etiudą suvaidino paprasčiausiai sukiodamas galvą į kairę ir į dešinę.
„Nors ne, ne paprasčiausiai: spalvingų prožektorių apšviestas ir merginų klyksmo palydimas – kaip ir dera roko žvaigždei, – ironizavo N.Grigorjeva. – O gatvėje vyravo cirkas, gyvosios skulptūros, komikai. Vos koks komediantas pradėdavo vaidinimą, aplink jį imdavo burtis tiršta žiūrovų minia. Jei kuriam nors iš žiūrovų nusibosdavo, artistas jį pastebėdavo ir užkalbindavo. Nepabėgsi.”
Dusino žiūrovės kvepalai
Pasitaikydavo, kad ir vaidinimo dalyviui norėdavosi pabėgti, bet tai jau reiškė nelaimę. Tai patyrė scenos darbininkas Brynas Jonesas – atsitikimą su juo aprašė „The Independent”.
B.Jonesas, aptarnaudamas vieną „Fringe” dalyvaujančių spektaklių, užuodė žiūrovės kvepalus. Kadangi jis alergiškas stipriems kvapams, netrukus pajuto, kad gerklę ėmė gniaužti dusulys. „Beveik miriau”, – sakė B.Jonesas laikraščiui.
Iš paskutinių jėgų jis vykdė visus techninius įsipareigojimus spektakliui, o svajojo ištrūkti į lauką ir įkvėpti gryno oro. Gal ir būtų taip padaręs, bet durys į lauką buvo žiūrovų salės pusėje – vadinasi, jiems trukdytum.
Tiktai pasibaigus spektakliui B.Jonesas, gulėdamas prie scenos, sulaukė bičiulio, atnešusio vaistų. O pjesė buvo apie du samdomus žudikus.
Festivalio pažibos atvyks į Lietuvą
Vieną garsiausių „Fringe” dalyvavusių trupių „Gandini Juggling” netrukus galėsime išvysti ir Lietuvoje. Edinburge per visą festivalį jie rodė žongliravimo vaidinimą „Dūžiai”. Šį kūrinį Britų taryba ir „The Guardian” teatro kritikai įtraukė į rekomenduojamų pažiūrėti spektaklių sąrašą.
Edinburge ties kiekvienu kampu kas nors ką nors mėto ir gaudo. „Bet „Dūžiai” yra visai kita lyga, – trupę įvertino „The Scotsman” teatro apžvalgininkė K.Apter. – Gal labiausiai dėl to, kad spektaklį įkvėpė šokio teatro kūrėja P.Bausch. Tie, kurie pažįsta jos kūrybą, pajuto žongliruotojų duoklę jai. Kas nepažįsta – tiesiog gėrėjosi „Dūžių” techniniu tobulumu, humoru ir žaisme iki katarsio.”
K.Apter teigė, kad „Gandini Juggling” meistriškumas yra išskirtinis, užburiantis, tačiau pats žongliravimas nėra tikslas. Trupė pasakoja meilės istorijas – sunkias, įtemptas, grakščias.
Pasirodymas baigėsi „nuostabia anarchija”, nes per visą spektaklį dvi moterys ir trys vyrai mėtė ir gaudė 80 obuolių ir 4 arbatos servizus. Finale scena buvo pilna šukių ir sutraiškytų obuolių.
„Gandini Juggling” spektaklį „Dūžiai” netrukus išvys ir Lietuvos žiūrovai – rugsėjo 8 d. šiuo kūriniu bus uždarytas Naujojo cirko savaitgalis Vilniuje, "Menų spaustuvėje".
