Pjesėje žaismingai pasakojama žavingos markizės ir kilniaširdžio ševaljė santykių istorija. Slegiami sielvarto ir vienatvės, jie netyčia susitinka ir nusprendžia tapti draugais, kad galėtų guosti vienas kitą. Tačiau nelauktai įsiplieskusi meilė sudaužė jų naivias svajones apie nekaltą bičiulystę. Bundančios meilės įkvėpti herojai kalba poetiška rafinuota kalba, perteikiančia sudėtingą jų emocijų kaitą. Žmonių bendravimas darosi panašus į intelektualų žaidimą, džiaugsmingą ceremoniją; atsiranda iliuzija, kad laikas sustojo ir žavinga meilės akimirka tęsis amžinai.
Paklaustas, kodėl spektakliui pasirinko šią Lietuvos teatro scenoje dar nestatytą beveik trijų šimtų metų senumo pjesę, C.Graužinis atsakė, kad jį pirmiausia patraukė šio dramaturgo rašymo stilius. Vingrūs, paradoksalūs dialogai, apgaulingas siužetas – tai, kas laikoma P.de Marivaux kūrinių „firminiu ženklu”.
„Toks originalus stilius, jo atradėjo garbei vadinamas „marivodažu”, – didžiulio susikaupimo ir kruopštumo pareikalavęs išmėginimas” – prisipažino spektaklio režisierius C.Graužinis.
Nors P.de Marivaux nebuvo garbstomas savo amžininkų, teikusių pirmenybę Moliere'o kūrybai, rašytojo kūrybos renesansas įvyko XX amžiuje.
P.de Marivaux dar esant gyvam, pavydusis plunksnos brolis Voltaire’as bandė sarkastiškai įgelti sakydamas, jog P.de Marivaux savo kūriniuose „tarsi svarstyklėmis iš voratinklių mėgina pasverti nesvarumą“. Tačiau po trijų šimtmečių toks jo kūrybos apibūdinimas skamba kaip komplimentas ir nuoroda į amžininkų neįvertinto rašytojo kūrinių filosofinį turinį ir etinę gelmę.
Pasak spektaklio kūrėjų, dažnai pasijuntame priversti jausti gėdą dėl savo sentimentų, poezijos ilgesio, metafizinių nuojautų, nes tai neracionalūs, vadinasi, nereikalingi „besvoriai dalykai”. Režisieriaus nuomone, pragmatizmu nesuteršti santykiai tarp žmonių ir nerūpestingas bendravimas vardan paties bendravimo žavesio tampa svarbia vertybe, nes tolydžio nyksta. Todėl socialiai angažuoto ir deklaratyvaus nūdienos Europos teatro kontekste nepriklausomos trupės „cezario grupė“ pasirinkimas kurti spektaklį apie meilės laukimo grožį jau pats savaime tampa iššūkiu.
Kostiumus spektakliui sukūrė dailininkė Vilma Dabkienė, muziką – kompozitorius Martynas Bialobžeskis. Spektaklyje vaidina Brigita Arsobaitė, Paulius Čižinauskas, Vytautas Kontrimas, Vilma Raubaitė, Julius Žalakevičius.
