„Žiūrėti šį filmą buvo tikras malonumas. Jutau pasididžiavimą jį stebėdama. Juosta mane taip sujaudino, kad peržiūrai pasibaigus turėjau stengtis nulaikyti ašaras. Mano nuostabai, tokios būsenos buvau ne aš viena. Labiausiai man patiko stiprios lietuvių figūros, herojų tvirtumas. Mane itin sužavėjo Sofija – ji tokia stipri ir nepriklausoma, visiška priešingybė pagrindinei herojei populiariame 2008-ųjų filme „Hercogienė“. Man patiko R.Mullano perteiktas intymus M.K.Čiurlionio ir jo žmonos ryšys, įspūdį paliko Lietuvos kultūra“, – rašė peržiūros Londone dalyvė.
Kitas žiūrovas kaip vieną įdomiausių momentų akcentavo menininko kovą su jį kankinusiais vidiniais demonais.
Itin įdomų atsiliepimą paliko vienas peržiūros Čikagoje dalyvis, amerikietis, patikinęs, kad būtent „Laiškai Sofijai“ paskatino jį domėtis M.K.Čiurlioniu ir jo kūryba.
"Per peržiūrą publika buvo gyva – mes šypsojomės, aikčiojome ir dūsavome. Gavome progą ne tik susipažinti su daugeliui negirdėtu, tačiau nuostabiu dailininku ir kompozitoriumi, bet ir Lietuvos kultūra bei vaizdais. Nebūčiau pamatęs šio filmo, jei ne lietuvių kilmės draugas, pakvietęs keliauti į peržiūrą kartu. Mėgstu biografinius filmus apie menininkus, tad buvau sužavėtas šios istorijos, jos įtaigumo, jausmingumo ir dramatiškumo. Pamatęs „Laiškus Sofijai“ supratau, kad noriu sužinoti apie M.K.Čiurlionį dar daugiau, pamatyti jo paveikslus savo akimis ir savo ausimis išgirsti jo muziką. Gailiuosi tik vieno – kad apie šį nuostabų žmogų nesužinojau anksčiau. Jo kūryboje netrūko mistikos, simbolių, mitologijos ir paslėptos reikšmės. Įkvėptas šio filmo pasistengsiu įsigilinti į jo darbus“, – laiške tikino vyras.
Filmo kūrėjas R.Mullanas pabrėžia, kad „Laiškai Sofijai“ yra meninis, o ne dokumentinis filmas, tad jame netrūksta improvizacijos bei režisieriaus interpretuotų įvykių, išgalvotų jausmingų M.K.Čiurlionio bei jo mylimosios Sofijos Kymantaitės gyvenimo akimirkų.
Filmo „Laiškai Sofijai“ anonsas
