"Su fotografu ilgai klaidžiojame po Klaipėdos senamiesčio dalį – ieškome Galinės gatvės, kurioje stovi tik vienas namas.
Nors B.Gražio žmona, įspėjusi, kad šio namo neranda daugelis svečių, pasisiūlė pasitikti, panorome patys jį susirasti.
Atidžiai išmaišėme visas tarpuvartes ir apžiūrėjome vijokliais apaugusių namų sienas, tačiau paslaptingos gatvės su vienu namu neradome. Nenorom teko skambinti pašnekovams. Paaiškėjo, kad ieškomas mūrinis pastatas – tiesiai prieš nosį, tiesa, ant jo nėra jokio užrašo.
Klaipėdos dramos teatro aktorė N.Narijauskaitė-Gražienė paaiškino, kad metalinė lentelė su gatvės pavadinimu prieš kurį laiką nukrito. Vieną rytą išvydusi ją ant žemės, moteris ją parsinešė namo. Dabar lentelė guli buto prieangyje.
Pasiklysti lengva ir aktorių buto erdvėje. Per du aukštus kur tik akys mato – didesni ir mažesni paveikslai. Kambariai apstatyti antikvariniais baldais, pasieniuose – didžiulės keraminės vazos, gipsinės skulptūros bei mediniai rūpintojėliai. Nenuostabu, kad aktorių namus dažnas vadina muziejumi. Svetingų šeimininkų buveinė visada atvira draugams ir net nepažįstamiems žmonėms. Į Gražių butą lyg į muziejų plūsta būriai mokinių su mokytojais.
Gražių bute gali pamatyti Kazio Šimonio, Antano Žmuidzinavičiaus, Antano Gudaičio ir kitų žinomų kūrėjų darbų – iš viso gal keletą šimtų. Net pats klaipėdietis nežino, kiek paveikslų kabo jo namuose – jis jų niekada neskaičiavo ir neketina to daryti. Aktorius neišdavė, ir kuris paveikslas jo mėgstamiausias, tačiau papasakojo, kaip įsigijo pirmąjį.
Nedidelį K.Šimonio kūrinį jis nusipirko, kai žmona laukėsi sūnaus Audriaus. Paveikslas „Siluetai“ kainavo 300 rublių.
„K.Šimonis manęs paklausė, ar paveikslą sau perku, ar ketinu kam padovanoti su draugais susidėjęs. Sužinojęs, kad sau, kainą kiek sumažino“, – prisiminė B.Gražys.
Nors ir sumažinta, aktorių šeimai kaina tuo metu atrodė didžiulė – teatre per mėnesį B.Gražys uždirbdavo 180 rublių.
Iš visos savo kolekcijos maždaug pusę visų meno kūrinių aktorius nusipirko pats, kitus gavo dovanų.
Kai prieš keletą metų namuose darė remontą, pažįstamo paprašė, kad šis nufotografuotų sienas – manė, žiūrint į nuotraukas, bus paprasčiau juos pakabinti į tą pačią vietą.
Bet kai atėjo metas kabinti paveikslus, šeimininkai niekur nerado nuotraukų. Meno kūrinius teko kabinti kita tvarka. B.Gražiui įkomponuoti naują paveikslą – ir didžiausias rūpestis, ir malonumas. Tai padaryti nelengva, nes laisvos vietos ant sienų nėra.
Šalia daugybės pripažintų dailininkų darbų vietą surado ir paties B.Gražio tapyti paveikslai. Aktorius, režisierius bei Klaipėdos universiteto docentas prie molberto su teptuku prisėdo daugiau kaip prieš dvidešimt metų.
Kartą jo vienturtis sūnus Audrius, tuomet studijavęs Vilniaus dailės akademijoje, tėvų namuose atsitiktinai pamiršo dažus ir teptukus.
„Radęs juos pabandžiau piešti. Kurį laiką niekam savo darbų nerodžiau, o netrukus tapyba tapo dar viena mano aistra“, – pasakojo klaipėdietis.
Antrajame buto aukšte aktorius įsirengė dirbtuves. Vos radęs laisvą minutę, griebiasi teptuko. Sako, kad ši veikla – puikiausia iškrovos ir poilsio forma. Dirbtuvių sienas ramsto keli šimtai B.Gražio paveikslų.
Per 150 spektaklių vaidinęs ir apie dvidešimt spektaklių pats pastatęs B.Gražys prasitarė, kad jei galėtų pasukti laiką atgal, tikriausiai būtų dailininku.
Jeigu klaipėdietis kiek ir gailėjosi, kad pasirinko aktoriaus, o ne dailininko profesiją, dėl žmonos tikino nesuklydęs. Su savo kurso drauge N.Narijauskaite jie daugiau kaip pusšimtį metų buvo kartu.
Aktorė nepriekaištavo savo vyrui, kad jis visus pinigus išleidžia paveikslams, antikvariniams baldams ar kitoms kolekcijoms papildyti.
„Kadaise pykau, kad viską tempia į namus. Bet supratau, kad kitaip nebus“, – sakė moteris.
Klaipėdos dramos teatro aktorė taip priprato prie ryškaus ir margo interjero, kad nuėjusi į svečius, kur nėra paveikslų, pasijunta nejaukiai. Moteris jau neįsivaizduoja, kaip galima gyventi tuščioje erdvėje. Tačiau aistringo kolekcininko žmonai kartais tenka gerai pasukti galvą ieškant bute laisvos vietos buities daiktams, drabužiams ar indams.
„Bronius nesupranta, kad ir namų apyvokos daiktus reikia kur nors sudėti. Ne kartą sakė, jog gerai būtų išmesti visas spintas, o toje vietoje keletą paveikslų pakabinti. Neleidau, nes mūsų namuose ir taip spintų beveik nebeliko“, – pasakojo N.Narijauskaitė-Gražienė.
Tik po ilgų derybų su vyru moteris gavo veidrodį.
Prieš keletą metų klaipėdietė vyrui papriekaištavo, kad namuose nėra nė vieno sieninio veidrodžio – buvo taupoma vieta paveikslams. Kartą neapsikentęs žmonos priekaištų B.Gražys nupirko veidrodį, tačiau ne bet kokį, o antikvarinį, raižytais rėmais.
Senovinius baldus, interjero reikmenis aktorius pirkdavo uostamiesčio antikvarinių daiktų parduotuvėse. Pardavėjai žinojo nuolatinio pirkėjo įgeidžius. Gavę originalesnį daiktą, visada jam paskambindavo.
Antrame aukšte prie laiptų stovi verpimo ratelis, medinė sviestamušė. Tai B.Gražio tėvo, kuris buvo stalius ir račius, padaryti rakandai.
Aktorius yra rinkęs butelių kamščius, degtukų dėžutes, pašto ženklus, grafikos miniatiūras, atvirukus su meno kūrinių reprodukcijomis, molinius medalius, jubiliejines monetas, skareles, tautines juostas, vyno etiketes, smetoniškus ženkliukus, senus laikrodžius, menininkų autoportretus, garsių žmonių autografus, medinius rūpintojėlius, antikvarinius baldus, vazas, sveikinimus."
* * *
Klaipėdos dramos teatro aktorius Bronius Gražys gimė 1934 m. sausio 5 d. Nečionyse, Rokiškio apsk., 1956 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją, 1968 m. – Aukštuosius režisūros kursus Maskvos mažajame teatre. 1956-1962 m. vaidino Marijampolės dramos teatre. Nuo 1963m. – Klaipėdos dramos teatro aktorius, nuo 1968 m. ir režisierius. 1973-1991 m. dėstė Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetuose, nuo 1992 m. – Klaipėdos universitete, nuo 1997 m. – ir Klaipėdos S.Šimkaus konservatorijoje.
Daugiau nei per 50 kūrybos metų B. Gražys sukūrė virš pusantro šimto vaidmenų. Tarp ryškiausių – Darselas (A.Jarry „Šeštasis aukštas”), Liudvikas (Lope de Vegos „Šuo ant šieno”), Karelas (A.Blažeko „Turtingas vakaras”), Žič-Žičkovskis (J.Marcinkevičiaus „Čičinskas”), Milkus, Motiejus (Just.Marcinkevičius „Mažvydas”, „Katedra”), Tėvas (J.Glinskio „Po Svarstyklių ženklu”), Luka (M.Gorkio „Dugne”), Don Chuanas (W.Shakespeare'o „Daug triukšmo dėl nieko”), Redžinaldas Peidžetas (R.Harwoodo „Kvartetas”) ir kt. Yra sukūręs ne vieną ryškų, įsimintiną vaidmenį kino ir televizijos filmuose: Dariaus patėvis („Skrydis per Atlantą”), Acus („Šienapjūtė”), Profesorius („Valentina”) ir kt.
Didžiulis B.Gražio įnašas į Klaipėdos dramos teatro kūrybinį gyvenimą – ir jo režisuoti pastatymai, tarp kurių E.Raneto „Kriminalinis tango”, K.Binkio „Atžalynas”, J.Grušo „Barbora Radvilaitė”, R.Samulevičiaus „Nebylys” pagal Vaižgantą, Moliere'o „Tartiufas”, N.Simono „Keistuoliai iš varjetė”, S.Maršako „Katės namai” ir kt.
Visus penkiasdešimtį kūrybinės veiklos metų B.Gražys buvo aktyvus lietuvių rašytojų, poetų kūrinių propaguotojas (scenaristas, režisierius ir skaitovas). Tarp daugybės jo parengtų literatūrinių renginių paminėtini literatūriniai vakarai skirti K.Donelaičiui, V.Kudirkai, Maironiui, Vaižgantui, J.Biliūnui, S.Nėriai, Just. Marcinkevičiui, I.Simonaitytei, K.Binkiui, B.Brazdžioniui ir kt.
Ketvirtį amžiaus B.Gražys kūrė scenarijus, ruošė projektus ir režisavo Klaipėdoje Jūros, Dainų, Sporto, Rašytojų ir poetų, Medikų šventes, Tarptautinės teatro dienos renginius ir kt.
Nuo 2001m. B.Gražys – Klaipėdos universiteto docentas. Daugiau nei tris dešimtmečius dėstė vaidybos, režisūros ir grimo pagrindus choreografijos specialybės studentams, paruošė ir išleido „Grimo pagrindus” – metodinę knygą aukštųjų mokyklų ir meno fakulteto studentams bei pedagogams. Dirbdamas su studentais yra sukūręs spektaklių, tarp jų Just.Marcinkevičiaus „Heroica, arba Prometėjo pasmerkimas”.
Aktorius yra ir kelių poezijos rinkinių autorius, išleido rinkinius „Žvyrkeliai”, „Išskridę paukščiai”, „Rieda saulė vakarop”, „Spalvoti stikliukai”, „Delnai”, „Sonetai, portretai ir haiku”.
B.Gražys buvo žinomas ir kaip tapytojas, dailės kolekcionininkas. Jis kuravo Klaipėdos ir visos Lietuvos dailininkų darbų parodas, pats tapė, yra surengęs 38 tapybos, asambliažų bei koliažų autorines ir kolektyvines parodas Lietuvoje bei užsienyje.
Daugiau nei 30 metų B.Gražys yra buvęs Klaipėdos dramos teatro meno tarybos narys, Lietuvos teatro sąjungos prezidiumo narys, Klaipėdos miesto dramos sekcijos pirmininkas. Aktorius buvo pirmojo Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio suvažiavimo delegatas.
Už nuopelnus nacionalinio teatro menui 1984m. aktoriui buvo suteiktas Lietuvos nusipelniusio artisto garbės vardas. 2007m. B.Gražys apdovanotas ordino “Už nuopelnus Lietuvai” medaliu. Tais pačiais metais už išskirtinius nuopelnus uostamiesčio kultūrai suteiktas Klaipėdos kultūros magistro vardas.
