Muzika skambės Velnio duobėje

Šv.Kristoforo kamerinis orkestras pasirodymų yra surengęs ne tik prestižinėse koncertų salėse, bet ir netikėtose erdvėse – žvyro karjeruose, oro balione, laive. Šį kartą pasiryžo muzikos pripildyti gamtos mįsle vadinamą Velnio duobę Aukštadvaryje (Trakų r.). Kodėl?

„Manau, kad tokioje išskirtinėje erdvėje klausytojai galės pajusti gamtos ir muzikos ryšį, o gal netgi išgirs, pasak legendų, nuskendusios bažnyčios varpus ar velnių šūkavimus. Atliksime įvairiapusę programą, kurios pagrindas – šiuolaikinė lietuvių muzika. Džiaugiamės, kad specialiai Aukštadvario Velnio duobei ir mūsų orkestrui kūrinį parašė kompozitorius Gintaras Sodeika. Taigi visi susirinkę išgirs pasaulinę premjerą”, – intrigavo dirigentas.

Kaip teigia legendos, apie kurias užsiminė D.Katkus, čia kadaise stovėjo bažnyčia. Kartą keleivis, eidamas pro šalį, pamatė kunigą, susidėjusį su mergina. Neiškentęs ir ištaręs: „Kad tu skradžiai žemėn!” Taip pasakęs, kunigas prasmegęs kartu su merga ir bažnyčia. Kai duobėje buvę vandens, akyli žmonės įžiūrėdavę ten bažnyčios bokštus.

Kiti žmonės tikina, kad į ką tik pastatytą Užuguosčio bažnyčią arkliais buvęs vežamas varpas. Važiuojant mišku nusmukęs vežimo ratas ir varpas nuriedėjęs į gilią duobę. Vėliau Užuguosčio bažnyčioje buvęs įkeltas kitas. Jam skambinant mišioms iš gilumos pritardavęs Velnio duobėn nugarmėjęs varpas.

Kuria legenda tikėti, kiekvieno pasirinkimas, bet dėl šios vietos atsiradimo nesutaria ir mokslininkai. Jie turi iškėlę kelias hipotezes. Viena jų spėja duburį susidarius, kai nuo tirpstančio ledyno krito vandens krioklys – jis esą ir išmušęs papėdėje gilią duobę.

Kita versija teigia, kad duobė galėjo susidaryti, kai požeminis vanduo išnešė smulkų smėlį požeminiu upeliu į Škilietų ežerėlį.

Trečioji hipotezė – esą duobė susiformavo ištirpus žemėje palaidotam ledo luitui, kuris per ledynmetį buvo nuo ledyno atitrūkęs ir užsilikęs.

Ketvirtoji, kurios mokslininkai vis dar nesiryžta tvirtinti, teigia, kad Velnio duobė atsirado dėl nukritusio meteorito.