Triumfališkoje istorijoje derės klasikinė muzika ir šiuolaikinis šokis, žiūrovus stebins netikėti scenografijos elementai. Režisierė tikra, kad G.F.Handelio arijos sudrebins net pačių abejingiausių širdis. Operą kuria beveik šimtas scenos profesionalų. Tai pirmas specialiai Kražių festivaliui sukurtas stambus kūrinys.
Operos pastatomoji grupė: režisierė ir choreografė – R.Butkus, muzikinis vadovas ir dirigentas – Robertas Bliškevičius, scenografė – Sigutė Šimkūnaitė, rūbų dailininkė – Elvita Brazdylytė, šviesų dailininkas – Aurelijus Davidavičius, prodiuserė – Donata Malaiškaitė. Atlikėjai: Julius Cezaris – Algirdas Bagdonavičius (kontratenoras), Kleopatra – Diana Tiškovaitė (sopranas), Sestas – Viktoras Gerasimovas (sopraninas), Kornelija – Nora Petročenko (mecosopranas), Tolomėjus – Jonas Sakalauskas (baritonas), Achilas – Vytautas Vepštas (baritonas), Kurijas – Justas Kirstukas (bosas), Nirenas – Paulius Bagdonavičius (tenoras), VDU Muzikos akademijos kamerinis orkestras (vad. R.Bliškevičius), Vitalijus Neugasimovas – klavesinas. Šokėjai: Agnietė Lisičkaitė, Laurynas Žakevičius, Airida Gudaitė.
Aštuntą kartą rengiamo Kražių festivalio svečiams bus pristatyta ir bendra Vilniaus universiteto studentų ir Kražių gimnazijos moksleivių premjera – Euripido „Alkestidė“, bus atidaryta graikų tapytojo, poeto ir architekto Ioannio Karalio paroda. Tradiciškai festivalyje dalyvaus ir populiarūs Lietuvos atlikėjai - Merūnas Vitulskis, grupė „Biplan“, Egidijus Sipavičius, Irena Starošaitė, grupė „Čilinam“i.
„Šiemet festivalį skiriame miestelio 760-ajam ir Žemaitijos krikšto 600-ajam jubiliejams. Džiugu, kad čia bursis ne tik aukštosios kultūros entuziastai iš visos Lietuvos, bet ir kraštiečiai, kilę iš čia“, - teigė festivalį rengiančio Kražių M.K.Sarbievijaus kultūros centro direktorė Lina Mikalajūnaitė.
Trumpas operos "Julijus Cezaris" aprašas
Pačioje mūsų eros pradžioje Aleksandrijos piliečiai sveikina į jų miestą įžengusį Gajų Julijų Cezarį. Karvedys persekioja savo tuometinį priešą Pompėjų. Cezariui besisvečiuojant Aleksandrijoje Egipto armijos vadas Achilas atgabena Egipto karaliaus Tolomėjaus dovaną: Pompėjaus galvą. Egipto valdovas Tolomėjus turi ir savų problemų: teises į sostą vis aktyviau reiškia jo gražuolė sesuo Kleopatra. Cezaris nutaria apsilankyti Tolomėjaus rūmuose, o ten jį pasitinka Kleopatra, apsimetusi kambarine Lidija, ir pakeri romėnų karvedį savo grožiu.
Kartu su Cezariu į pagrindinius Egipto rūmus atvyksta ir nužudytojo Pompėjaus žmona Kornelija bei jos sūnus Sestas. Juos Kleopatra taip pat patraukia savo pusėn, pažadėdama slaptą įėjimą į rūmus, kad jie galėtų atkeršyti už Pompėjaus nužudymą.
Sėkmė šypsosi karaliui. Nors Tolomėjus, išsiaiškinęs Kornelijos ir Sesto užmačias, juos įkalina, o pajutęs didėjančią grėsmę tą patį padaro ir su savo seserimi bei išvaro iš rūmų Cezarį liepdamas jį klastingai nuskandinti Aleksandrijos uoste, Cezaris pasikėsinimo išvengia. Mūšio lauke, kovojant Kleopatros ir Tolomėjaus armijoms, jis aptinka mirtinai sužeistą Achilą. Pastarasis, atgailaudamas už nužudytąjį Pompėjų, atiduoda Cezariui savo žiedą sakydamas, kad šio žiedo turėtojui pasirengę tarnauti šimtas gerai ginkluotų vyrų.
Cezaris su naujai įgytais kariais ryžtasi sugrįžti į Egiptą. Kartu su juo keliauja ir Sestas. Kleopatra, nežinodama, kad Cezariui pavyko išvengti žūties, pradeda atsisveikinti su savo tarnais, tačiau Cezaris suspėja: įsiveržęs į rūmus jis išvaduoja gražiąją sosto paveldėtoją. O Sestas įvykdo savo pažadą atkeršyti už tėvą ir nužudo karalių. Kleopatrai, kuriai Cezaris ką tik prisiekė amžiną meilę, nebelieka kliūčių tapti Egipto valdove.
