Tiek Kaliningradas, tiek Kazanė yra ganėtinai nutolę nuo didžiųjų kultūros centrų ir čionykščiams organizatoriams tenka įdėti nemažai pastangų, kad šių miestų teatrinę visuomenę pasiektų geriausi spektakliai. Todėl E. Nekrošiaus teatro spektakliai tampa tikra švente ir net, vietos teatralų teigimu, metų įvykiais.
Kaliningradą su Lietuva sieja glaudūs ir intensyvūs kultūriniai ryšiai. Pernai rudenį „Meno fortas“ čia jau viešėjo ir vaidino Fiodoro Dostojevskio „Idiotą“, kuris tuomet susilaukė geriausių kritikos ir žiūrovų atsiliepimų. Todėl Kaliningrado srities filharmonijai, rengusiai šiemetinį festivalį, ir Lietuvos Respublikos konsulatui nekilo abejonių ir dėl „Dieviškosios komedijos“. Ji šiemet tapo gražiu festivalio baigiamuoju akcentu.
Lietuvių aktoriams netrūko žiniasklaidos bei teatralų dėmesio. O sėkmingomis gastrolėmis po spektaklio džiaugėsi ir „Meno forto“ trupę šiltai sveikino Lietuvos kultūros atašė Romanas Senapėdis, Kaliningrado filharmonijos direktorius, kompozitorius Viktoras Bobkovas, Kaliningrado srities bei Rusijos kultūros ministerijų atstovai.
Bičiulystė su Kazanės teatru ir ten vykstančiu festivaliu „Nauruz“ irgi užsimezgė dar pernai, kai birželio mėnesį „Meno fortas“ čia viešėjo pirmą kartą ir vaidino „Idiotą“. Ir nors šiemet Lietuvos teatras dėl įtempto gastrolių grafiko negalėjo suspėti į festivalio programą, du „Dieviškosios komedijos“ spektakliai buvo pakviesti Maskvos Konstantino Stanislavskio fondo ir Tatarstano kultūros ministerijos rūpesčiu kaip atskiras renginys.
Kazanė šiomis dienomis aktyviai ruošiasi pasaulio universiadai, tačiau kaip ir Kaliningrade lietuvių teatro spektakliai tapo išskirtine švente vietos meno gerbėjams. Gausiai į spektaklius susirinkę aktoriai, režisieriai godžiai bendravo su lietuvių aktoriais ir guodėsi, kad jų teatre vyrauja pramoginiai spektakliai . E. Nekrošiaus teatras jiems tapo tikra atgaiva.
Įdomi ir prasminga buvo ir spaudos konferencija: žurnalistai klausinėjo apie E. Nekrošiaus darbo teatre subtilybes ir nebuvo nė vieno banalaus klausimo.
Į „Meno forto“ spektaklius teatralai suvažiavo iš viso Tatarstano ir net Ufos. Tatarstanas – išskirtinis Rusijos regionas:vyraujanti kalba – totorių, tikėjimas – musulmonų, mieste daugiau mečečių nei cerkvių. Todėl kiek nerimo kėlė spektaklio fragmentas, kuriame Dantė (akt. Rolandas Kazlas) kalba apie Mahometą. Tačiau ir ši vieta nešokiravo pilnutėlės salės, spektaklio emocinės jėgos užburta publika puikiai suprato ir priėmė E. Nekrošiaus ir lietuvių aktorių minties posūkius, o įspūdingas Popiežiaus (akt. Remigijus Vilkaitis) pasirodymas trečiajame veiksme abu vakarus sulaukė audringų ovacijų.
Dar vieną malonią staigmeną teatralams pateikė Maskvos teatrologė Olga Malceva. Leidykloje „Novoje literaturnoje obozrenije“ išleista solidi knyga – monografija „Eimunto Nekrošiaus teatro poetika“. Kaip teigiama jau anotacijoje, „knyga skirta vienam reikšmingiausių XX amžiaus antrosios pusės ir XXI amžiaus pirmųjų dešimtmečių režisierių."
Gastrolių sezonas trumpam baigiasi, bet „Meno forto“ kūrybinei grupei ilgai atostogauti neteks. E. Nekrošius, kaip ir pernai, vėl pakviestas seniausio pasaulyje teatro po stogu – „Olimpico“ Italijos mieste Vičencoje - sezono meno vadovu. Specialiai šiam teatrui E. Nekrošius turės parengti šešių spektaklių programą su lietuvių ir italų aktoriais. Jau dabar vyksta aktorių atranka ir pasiruošimas šiam atsakingam darbui.
Lietuvoje „Meno fortas“ sezoną pradės „Dieviškosios komedijos“ ir „Rojaus“ spektakliais rugsėjo mėnesį. Artėjantis sezonas bus neeilinis E. Nekrošiaus teatro gerbėjams – po 16 metų kelionės po didžiausias pasaulio scenas, suvaidintas 220 kartų, gruodžio mėnesį Nacionaliniame dramos teatre su žiūrovais atsisveikins E. Nekrošiaus „Hamletas“.
