Lietuvos dailės muziejaus padalinys – V. Kasiulio dailės muziejus atidaromas XX a. pradžioje pastatytame neoklasicistiniame pastate A. Goštauto g. 1, šalia Žaliojo tilto žiedo. 2012 metais šis istorinis Vilniaus pastatas rekonstruotas ir modernizuotas Europos Sąjungos Sanglaudos skatinimo programos ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis, pritaikytas šiuolaikiniams muziejiniams poreikiams. Pastate veikia nuolatinė dailininko V. Kasiulio kūrinių ekspozicija, įrengtos keičiamųjų parodų salės, konferencijų ir renginių centras. Pagrindinė V. Kasiulio dailės muziejaus misija – saugoti ir eksponuoti dailininko našlės Bronės Kasiulienės dovanotą ir jo sūnaus V. Kasiulio Lietuvai perduotą 950 kūrinių dailininko kolekciją bei asmeninį menininko archyvą bei populiarinti lietuvių dailės meną.
„Bet koks grįžimas į tėvynę prasmingas. Susigrąžiname didį menininką. Man jis – lietuviškasis Šagalas. Nors suprancūzėjęs, bet lietuviškas ilgesys, melancholija smelkiasi iš visų jo paveikslų. Džiaugiuosi, kad teko nutiesti šį tiltą iš Paryžiaus į Vilnių“, – per muziejaus pristatymą sakė Lietuvos ambasadorė Prancūzijoje Jolanta Balčiūnienė, kartu su Prancūzijoje gyvenančiu rašytoju Valdu Papieviu įdėjusi daug pastangų, kad įtikintų dailininko našlę Bronę perduoti palikimą Lietuvai, kur jis bus deramai saugomas.
Lietuvos dailės muziejaus direktoriui R. Budriui teko bendrauti su V. Kasiuliu dar 1973 metais, kai Paryžiaus senamiestyje buvo surengta didelė gintaro paroda iš Lietuvos. „Man pasisekė – susipažinau su V. Kasiuliu, tada apvaikščiojome drauge daugybę galerijų, kas be ko, ir vyninių. Tai buvo subtilus, jautrus žmogus. Panašus ir sūnus“, – čia pat sėdintį V. Kasiulį jaunesnįjį pristatė R. Budrys.
V. Kasiulis jaunesnysis dailininko keliu nepasuko, jis – inžinierius. „Stebuklingą darbą padarėte“, – neslėpė apžiūrėjęs tėvo muziejų ir Lietuvai perduotą tėvo archyvą papildė dar vienu dokumentu: tėvų santuokos liudijimu, tuo dar labiau pradžiugindamas dailininko V. Kasiulio kūrybos tyrinėtoją menotyrininkę Laimą Bialopetravičienę, žadančia per dvejus trejus metus parašyti monografiją apie šį menininką.
Pasaulyje pripažinto lietuvių menininko V. Kasiulio (1918–1995) darbai šiandien puošia Paryžiaus ir Niujorko moderniojo meno muziejus, Prancūzijos, JAV, Kanados, Didžiosios Britanijos, Švedijos Danijos, Šveicarijos, Vokietijos, Argentinos, Australijos ir kitų šalių dailės galerijas. V. Kasiulis meno kritikų pelnytai buvo laikomas vienu įdomiausių XX a. antrosios pusės Paryžiaus mokyklos tapytojų.
Į Europos menų sostinę po studijų ir dėstytojavimo Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute (vėliau – Meno mokykloje) bei Freiburgo dailės ir amatų mokykloje V. Kasiulis atvyko kaip subrendęs menininkas, jau pelnęs apdovanojimų įvairiuose konkursuose, surengęs ne vieną personalinę, palankių recenzijų sulaukusią parodą. 1948 metais V. Kasiulis pradėjo naują savo kūrybos pripažinimo etapą Paryžiuje. Būdamas be galo imlios meninės natūros kūrėjas, patekęs į savo svajonių miestą, jis kardinaliai pakeitė savo tapymo manierą bei kūrybos pobūdį, įsiliedamas į Paryžiaus meno bendruomenę kaip lygiavertis savito ir originalaus stiliaus kūrėjas.
1960 metais dailininkas įsigijo pirmą nuosavą dailės galeriją, kur eksponavo ir garsių Paryžiaus mokyklos atstovų kūrinius, vėliau ją iškeitė į didesnę ir respektabilesnę „Galerie Royal“ Paryžiaus centre, kurioje didžia dalimi energingosios dailininko žmonos Bronės Kasiulienės dėka vyko aktyvi parodinė ir komercinė veikla iki 1990 metų.
Paryžiuje V. Kasiulis atsiskleidė kaip įvairiapusis menininkas, pasireiškęs tapybos, grafikos, knygų iliustracijos srityse. Brandžiojo laikotarpio dailininko meniniam braižui būdinga ekspresija, kolorito rafinuotumas, dekoratyvumas, ironiškas žvilgsnis. Vytauto Kasiulio kūriniuose paprasto gyvenimo scenos virsta keistu, tarp realybės ir fantazijos balansuojančiu reginiu. Daugelis meno kritikų, rašiusių apie dailininko kūrybą, lygino jį su Raouliu Dufy, Georges'u Rouault, Marku Šagalu ir kitais garsiais Paryžiaus mokyklos tapytojais, kartu pabrėždami jo individualumą ir talento autentiškumą.
Naujajame muziejuje retrospektyviai pristatomi visi menininko kūrybinių ieškojimų laikotarpiai, suteikiama galimybė Lietuvos visuomenei kuo išsamiau pažinti talentingo lietuvio, unikalaus stiliaus kūrėjo meno pasaulį. Ekspozicijai papildyti kūrinius skolino Lietuvos išeivijos dailės fondas, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, kolekcininkai Rolandas Valiūnas, Elena Bradūnaitė (JAV).
Muziejuje įrengtas ir tarsi dailininko memorialinis kambarys, kuriame stovi jo molbertas, kabo chalatas, kuriuo jis vilkėdavo tapydamas, sudėti dažai, teptukai, knygos, kurie buvo jo studijoje Paryžiuje. Muziejininkams netgi pavyko surasti V. Kasiulio diplominio darbo, kuris vėliau buvo pertapytas, pirmojo varianto nuotrauką. Improvizuotoje dirbtuvėje kabo išdidinta jo faksimilė.
Be nuolatinės ekspozicijos, V. Kasiulio dailės muziejuje įrengtas ir keičiamų parodų centras. Šiais metais jame bus pristatyti trys unikalūs menininkai, kurių kolekcijos Lietuvoje rodomos pirmą kartą. Paroda „Vytauto Kasiulio Paryžius“ bus atidaryta naujo muziejaus atidarymo proga ir veiks iki rugsėjo 22 d.
Spalio 10 dieną planuojama atidaryti nepelnytai pamiršto vilniečio tapytojo Mykolo Raubos (1894–1941) kūrybos parodą „Mykolo Raubos Vilnius“, kurioje bus rodomi dailininko kūriniai ir kita medžiaga, susijusi su tarpukario Vilniumi, surinkta iš įvairių Lietuvos ir Lenkijos institucijų, dailininko šeimos, gyvenančios Vroclave, rinkinių.
Gruodžio mėnesį V. Kasiulio dailės muziejus pakvies į parodą „Arbit Blato Paryžius ir Venecija“. Joje bus pristatyta nauja Lietuvos dailės muziejui perduota garsaus litvako dailininko Neemijos Arbitblato (1908–1999) šeimos dovanota dar viena kolekcijos dalis iš Niujorko – kūrybinei dailininko biografijai svarbių miestų peizažai.
„Tikimės, kad savo veiklą pradedantis V. Kasiulio dailės muziejus taps nauju ir visaverčiu meno centru bei daugiafunkce kultūros institucija. Jame ketiname visuomenei pristatyti ne vieną garsų lietuvių išeivijos, egzilio kūrėją, mažiau žinomų vilniečių menininkų darbus ir vardus,“ – žadėjo V. Kasiulio dailės muziejaus vedėja Ilona Mažeikienė.
