Patrakėlės su tarka
Kas bendra tarp lenkiško virtuvinio liaudies avangardo ir lietuviškų sutartinių? Netikėtai šiuos abu reiškinius susiejo trijų Lenkijos menininkių ansamblis “Sutari“, pristatęs ISPA kongrese Vroclave savo naują projektą „Arbūzas“.
Grupės reklaminėje skrajutėje sutartinės minimos kaip „Sutari“ įkvėpimo šaltinis, iš jų kildinamas ir ansamblio pavadinimas, esą reiškiantis „darną“.
Šios artistės darnos siekia patrakėliškai originaliai: traukia lenkiškų ir lietuviškų liaudies dainų aranžuotes, pritardamos sau buities padargais – tarka, kibirais, virtuviniu maišytuvu, šaukštais, stiklinėmis, taškydamos vandenį vonioje.
„Sutari“ merginos sumanė pašiepti savo spektakliuose stereotipinį moters įvaizdį, pasitelkusios įprastinių jos kampelių - virtuvės ir vonios - dekoracijas, smagią režisūrą bei choreografiją.
Tik pernai debiutavusi grupė jau spėjo susišluoti pagrindinius prizus keliuose folkloro festivaliuose, sulaukti pripažinimo teatro renginiuose. Tiesa, užsienyje šmaikštuolės dar negastroliavo, bet po prisistatymo ISPA neabejotinai ten keliaus, nes sukėlė kongrese didelį susidomėjimą.
Siūlyti katę maiše nedrąsu
Lietuva ISPA mugėje projektų nepristatė. Ten daugiausia reklamuoti dar tik gimimo stadijos darbai. Pasak lietuvių vadybininkų, jiems per daug rizikinga siūlyti tarptautinei rinkai produktą, kurio finansavimas paaiškės praėjus sveiku protu nepateisinamiems terminams. Kupina suvaržymų kultūros finansavimo sistema mūsų šalyje blokuoja tarptautinę veiklą.
Iš dalies dėl to lietuviai menkai domėjosi šiemet 65-metį mininčios, daugiau kaip 50 šalių scenos menų profesionalus vienijančios organizacijos sueiga kaimyninėje šalyje. ISPA sesijose bei profesiniuose mainuose dalyvavo tik du Lietuvos koncertinės veiklos vadybininkų asociacijos atstovai Eugenijus Butvydas ir Vygintas Gasparavičius. Jie siūlė kolegoms paslaugas rengiant meno turnė įvairiose pasaulio šalyse.
Daugelyje buvusių sovietinio bloko šalių kultūros finansavimas traukia kūrybos procesus atgal. Apie tai ne kartą kalbėta ISPA sesijose, mat pastarojo kongreso akcentas buvo scenos menų procesai Vidurio bei Rytų Europoje.
Tiesa, ISPA šeimininkai lenkai mugėje pranoko visus kitus pristatomų projektų gausa. Šiai šaliai pastaraisiais dešimtmečiais pavyko stipriai pažengti į priekį reformuojat kultūros sektorių.
Nenuostabu, kad projektą Vroclave pristatė ir latviai. Kitąmet Europos kultūros sostine taps Ryga, tad kultūros organizacija „Spektr“ supažindino su tarptautinės komandos šia proga kuriamu latvių ir šveicarų kompozitorių kamerinių operų – komiškos ir rimtos - diptiku pagal Aristofano komediją „Lisistratė“.
Operų muzika dar neparašyta, bet trys diptiko spektakliai Rygoje ir keturi Bazelyje garantuoti. „Tikimės, kad mūsų projektu susidomės ir kitos scenos bei festivaliai – dėl to esame čia, - aiškino komiškosios operos režisierė Zane Kreicberga. – Norime parodyti kuo daugiau spektaklių, kad atsipirktų didelės projekto investicijos."
Muzikos projektų mugė
Latvijoje muzikinis teatras ne toks populiarus kaip Lietuvoje, o šiuolaikinė opera – apskritai retenybė. Lietuviai ISPA mugėje būtų turėję ką parodyti. Ši organizacija telkia daugiausia muzikos scenos profesionalus. Būsimųjų projektų vitrinoje vyravo muzikinio teatro kūriniai bei audiovizualiniai įvairių žanrų gyvos muzikos projektai.
Tačiau kongrese galėjai įsitikinti, kad ir klasiką šiais laikais galima pateikti išradingai. Pavyzdžiui, Švedijos kamerinis orkestras 2015-2017 metais pristatys Johanno Sebastiano Bacho Brandenburgo koncertų ciklą, papildytą specialiai sukurtais pagal J. S. Bacho kūrinių orkestruotes dar šešiais šiuolaikinių autorių koncertais. Kiekvienoje šešių programų skambės barokinis originalas ir jo įkvėpta šiuolaikinė premjera. Ciklas, pavadintas „Genesis“, truks trejus metus – tiek, kiek J. S. Bachas kūrė savuosius Brandenburgo koncertus lygiai prieš 300 metų.
Vieną koncertą švedai įkainojo 35 tūkst. eurų ir tikisi rasti viso ciklo pirkėjų.
Iškreipė šalies paveikslą
Tarpžemyninį bendradarbiavimą skatinanti ISPA telkia dideles, stabilias organizacijas ir įtakingus scenos menų vadybininkus.
Vroclavo kongrese dalyvavo apie 300 delegatų iš 46 šalių. Peržvelgus jų sąrašą, piršosi išvada, kad Baltijos valstybės teikia pirmenybę europiniams meno tinklams bei asociacijoms. Ne tik Lietuvai, bet ir Latvijai, Estijai kongrese atstovauta minimaliai.
Tačiau kongreso programoje regionas nebuvo apeitas. Jį pristatyti keliems šimtams delegatų teko nepakankamai informuotai estų nepriklausomo muzikos fondo vadybininkei Leelo Lehtlai.
Išliaupsinusi savo šalies teatrą ji net neužsiminė apie lietuvių teatro laimėjimus, o visą mūsų šalies šokio sceną sutapatino su rusų klasikinio baleto tradicijų sklaida.
Anot L. Lehtlos, trijose Baltijos valstybėse kultūra sulaukia didelės paramos ir dėmesio. Estė tarsi patvirtino savo pačios tezę, kad po 1991-ųjų trys Baltijos šalys pasuko savais keliais.
