1988-ųjų linoraižinių cikle „Jurgeliškės“ K. Grigaliūnas pasakoja apie išnykusį kaimą. Spalvingi ir dekoratyvūs atspaudai perkelia į Lietuvos sovietinės okupacijos laikmetį, perteikia autoriaus senelio patirtį bei išgyvenimus. Tai – skausmingos atminties atspaudai, neišdildomai įsirėžę daugelio žmonių sąmonėje. Dar praėjusio amžiaus 9-ajame dešimtmetyje plėtota istorinės atminties tema jau kitokiomis formomis pasireiškia pastarojo laikotarpio K. Grigaliūno kūryboje. Būtent už konceptualų istorijos įvaizdinimą 2012 m. autoriui buvo skirta Nacionalinė kultūros ir meno premija.
D. Radavičiūtės 2003-iųjų cikle „Mano antroji pusė“ per vertybinę ir kultūrinio paveldo prizmę kvestionuojama kolektyvinė atmintis. Tai – daugialypis kūrinys, kuriame akcentuota santuokos institucija perteikia harmoningo vienio idėją, o kartu kelia mintis apie nykstančius papročius. D. Radavičiūtės kūryba neatsiejama nuo žmogiškosios prigimties analizės, istorinio paveldo bei tapatybės aspektų. Nuolat rekonstruojama praeitis, supinta su subjektyviais įspūdžiais, lemia įtaigų D. Radavičiūtės kūrybos braižą.
Sausos adatos technika atliktuose R. Spelskytės darbuose atmintis veriasi tiesmukai ir užklumpa nepasiruošus. Kaip ir mirtis, šaltakraujiškai fiksuojama 2007-ųjų cikle „Atmestina mirčių registracija“. Chirurginis Rūtos pjūvis skrodžia tiesiai ir tiksliai per drumzlinus įvairių istorinių laikotarpių vandenis. Neherojinė, šokiruojanti, slogi akistata su mirtimi visais laikais žmogų paverčia tik statistiniu vienetu, neretai sumaitotu ar suluošintu. Istorijos vadovėlių faktus R. Spelskytė atmintin įrėžia juodais giliaspaudės atspaudais.
Parodą "Atmintis" AV17 galerijoje(Aušros Vartų g. 17, Vilnius) galima bus apžiūrėti birželio 12–liepos 1 dienomis.
