„Vyksi į Šilavotą ir Birštoną”, – pranešė rengėjai. Tad šeštadienį jau važiuoju mikroautobusu Prienų link. Kartu rieda poetai Elena Karnauskaitė, Benediktas Januševičius, Rimas Užgiris, amerikietė Heather Thomas, skaitovas Paulius Šironas. Žinau, kad vakare Birštone prisidės muzikantas Domantas Razauskas.
Laureatas ir burtai
Pakeliui B. Januševičius pasakoja, kad penktadienį Kaune vykusioje laureatės Tautvydos Marcinkevičiūtės vainikavimo ceremonijoje visus išvaikė liūtis. „Taip jiems ir reikia, – galvoju. – Gal supras, kad dangus galingesnis už visokias komisijas, kasmet vaidinančias Dievą.”
Nieko neturiu prieš T. Marcinkevičiūtę, bet poetės knygą „Greitaeigis Laiko liftas” rekomenduočiau nebent jos vyrui Gintarui Patackui. Perskaičiau. Toks įspūdis, kad poetė iš visų jėgų stengiasi, kad tik jos eilės nepatiktų kitiems. Perverčiau „Poezijos pavasario” almanachą. Mano gerbiami poetai ir kritikai tarp geriausių praėjusių metų knygų irgi mini visai kitas.
„Komisija išrinktų tris ar penkias geriausias knygas, o tada būtų metami burtai. Kas Dievo – Dievui”, – sakau B. Januševičiui. „Galbūt tai ir būtų išeitis?” – lyg ir pritaria.
Vaišės ir bendravimas
Išlipus iš mikroautobuso išeičių ieškoti netenka. Tiek Šilavoto Davatkyne, tiek Birštone svetingumas liejasi per kraštus. Vaišės ir bendravimas.
„Kasmet per „Poezijos pavasarį” keliaudama po įvairius kaimelius galėčiau prašyti knygą apie lietuvių kulinarinį paveldą”, – ištaria E. Karnauskaitė. Išties įmanoma. Degtinė su trūkažolės šaknimi. Vietinės bobulytės spaustas sūris. Konservuota beržų sula. Naminė gira. Rauginti agurkai. Viskas sodru, sultinga. Gyva. Kaip skaitomi eilėraščiai ir dainuojamos dainos. Atsigręžus į mišką ar Nemuną.
Klausytojų – ne minios. Tiek Davatkyne, tiek Birštone jų buvo apie septyniasdešimt – daugiausia pagyvenusių moterų. Tiek greičiausiai susirenka ir kitose vietose. Sudėjus turbūt ir susidarytų tie trys tūkstančiai.
Tai poeto Tomo Venclovos minėtas pastovus skaičius – tiek tikrų poezijos skaitytojų esą yra kiekvienoje šalyje.
Poetė iš JAV H. Thomas tai beveik patvirtina. „Poezijos knygų tiražai Amerikoje svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių”, – sako ji. „Beveik kaip pas mus”, – kiek nustebinu viešnią, kurią eiliuoti paskatino asmeninės problemos ir komercijos monopolis.
Per skaitymus Šilavoto Davatkyne kartkartėmis atsiranda keistas dundesys. Lyg griaustinis, bet nematyti debesų.
„Davatkos vartosi karstuose”, – šnabždu E. Karnauskaitei. Nusišypso, bet nejaukiai.
Davatkos ir festivalis
Poeto Gintauto Dabrišiaus sesers Danguolės atkurtas ir prižiūrimas Davatkynas – unikali vieta. Dar 1895 metais pamaldžiosios Šilavoto moteriškaitės įkūrė bendruomenę, kuri apsigyveno miške suręstuose septyniuose nameliuose. Kai kurios davatkėlės tokį kelią pasirinkdavo vos penkiolikos metų.
Įdomiausia, kad Davatkynas, nors ir persekiojamas, iškentė visą sovietmetį. Paskutinė davatkėlė mirė apie 2000-uosius. Dabar Davatkynas – įspūdingas muziejus. Ne dydžiu, o istorija. Ne eksponatų unikalumu, o šiltu rūpesčiu.
Apžiūrinėdamas davatkų dėvėtas sukneles, nešiotas rankines, kunigams siūtus arnotus, audimo stakles vis pagalvodavau, kad jeigu ne neigiamas atspalvis, kai kurie poetai išties kažkuo primintų davatkas. Kad ir beatodairišku savo tikėjimu žodžio galia, nepaisant pašaipiausių replikų.
Pakeliui į Vilnių svarsčiau, ar vis dėlto dar reikalingas „Poezijos pavasaris”? Nežinau. Į šį klausimą kiekvienas turėtų atsakyti pats.
Žinau viena – jeigu festivalis kada nors virs panašiu muziejumi kaip Davatkynas, pasiilgsiu ne tradicinių renginių Vilniuje ir Kaune, ne komisijos išprievartauto laureato, net ne almanacho. Pasiilgsiu tokių kelionių kaip į Šilavotą ir Birštoną. Vaišių ir bendravimo. Skaitymų septyniasdešimčiai atvirų širdžių.
„Poezijos pavasario” laureatai
„Poezijos pavasario” laurus, Maironio prizą ir S. Nėries premiją pelnė T. Marcinkevičiūtė.
„Lietuvos ryto” premiją už esė „Poezijos pavasario” almanache pelnė S. Valentas.
Vilniaus miesto savivaldybės L. Noreikos prizininkas – aktorius S. Jakubauskas, Vilniaus miesto savivaldybės mero premijos laureatas – J. Keleras.
D. Poškos premijos laureatas – S. Skrodenis, Z. Gėlės-Gaidamavičiaus – E.Noreika, J. Aisčio – A. Marčėnas, V. Mykolaičio-Putino – S. Lipskis, premijos už poeziją vaikams laureatas – A. Šimkus.
Premijos už profesionalumą palydint poezijos knygas skaitytojams laureatė – V. Daujotytė, poezijos kritikos premijos laureatai – N. Cibulskas, N. Butnoriūtė, V. Bakas.
Už lietuvių poezijos vertimus į kitas kalbas pagerbtas V. Asovskis, už pasaulio poezijos vertimus į lietuvių kalbą – M. Burokas, už įdomų debiutą almanache – I. Sanakojevaitė.
Vakaro „Sueiliuotas pavasaris” prizininkas – M. Kirka, moksleivių skaitymų – G. Alminaitė, savaitraščio „Šeimininkė” – G. Latakas, „Kauno spaudos” – R. Klusas, Kauno rajono – V. Rudžianskas, Maironio lietuvių literatūros muziejaus – A. Pakėnas, Kauno rašytojų skyriaus – E. Drungytė, UAB „Lonas” prizininkas – B. Januševičius.
