„Labai troškau nevietinio choreografo - norėjau netikėto žvilgsnio, kitokio požiūrio į Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, jo kūrybą ir asmenį. Baletas jokiu būdu nėra biografinis, nors visi jame veikiantys personažai realūs“, - teigė kompozitorius G. Kuprevičius.
Choreografui R. Bondarai svarbiausia buvę šiame balete atrakinti M. K. Čiurlionio asmenybę ir psichologinį portretą, atskleisti jį kaip žmogų, parodyti scenoje tikrų žmonių istorijas.
Scenografijos ir kostiumų kūrėjos lenkų dailininkės įkvėpimo ieškojusios M. K. Čiurlionio tapyboje. Jų sukurtoje scenografijoje
daug šviečiančių vertikalių, primenančių stygas arba muzikos instrumento vidų, kurios rodo ir laipsnišką personažo
psichologinės būklės kitimą. Kostiumų spalvos irgi primena M. K. Čiurlionio paveikslų koloritą, o veidrodinės grindys - nuoroda į menininko tapybos kūriniuose dažną atspindžio motyvą.
Baleto muzikinio vadovo Roberto Šerveniko nuomone, G. Kuprevičiaus stiprioji kūrybos pusė - muzika teatrui. Naujajame
balete yra ir nemažai vokalo - dainuoja choras ir trys personifikuotos M. K. Čiurlionio moterys.
Penktadienį ir sekmadienį baletą diriguos R. Šervenikas, o per šeštadienio premjerinį spektaklį prie dirigento pulto stos Mantas Jauniškis.
