Jis teigė per pastaruosius dvejus metus iš pasaulio aukcionų ir antikvariatų supirkęs
apie 35 šio menininko vario graviūras. Dauguma jų atspaustos jau po
menininko mirties XVIII amžiuje iš vario raižinių.
Apie tai, kad fotografas pradėjo kolekcionuoti senovines prancūzų
graviūras nežinojo net jo žmona Virginija Lukaitytė. Ji pasakojo
patyrusi, kad geriau vyro nekritikuoti, nes dažniausiai jo sumanymai
būna sėkmingi.
Parodą pristatęs menotyrininkas Helmutas Šabasevičius sakė, kad apie
tokį menininką iki šiol nei jis nei jo studentai Dailės Akademijoje
nieko nebuvo girdėję.
Tačiau tris dienas paieškoję apie šį menininką medžiagos - rado.
Tiesa, jo pavardė rašosi dvejopai, nežinia, kaip ją tarti. Be to, nėra nė mažiausios
tikimybės kad jo darbai iki šiol būtų kokiu nors būdu pasiekę Lietuvą.
S. Paukštys garsėja meninėmis provokacijomis. Ypač išgarsėjo jo surengta
filtyvi F. Zappos daiktų paroda, kai dauguma žiūrovų net nesuabejojo tų
daiktų tikrumu.
Vis dėlto H. Šabasevičius nemano, kad J. le Pautre darbai galėtų būti
falsifikuoti - tam reikėtų labai daug lėšų ir pastangų.
„Jei net menotyrininkai negirdėjo apie tokį menininką, tai mes
muziejininkai juo labiau negirdėjome. Galėsime dabar išstudijuoti,-
sakė Trakų istorijos muziejaus rinkinių saugotoja Irena Senulienė.
S. Paukščio bendražygis, kartu pastatęs F. Zappos paminklą menotyrininkas
Saulius Pilinkus pabrėžė, kad J. le Pautre - stiprus vidutiniokas, bet
jei jis būtų dirbęs Lietuboje - būtų garbinamas iki šiol.
„Kol buvome jauni - rengėme pseudoparodas, bet dabar senstame ir norisi
kažko tikro. Publika neprivalo tikėti, bet šios graviūros - tikros ,- tikino S.Pilinkus.
S. Paukštys pasakojo, jog kartą jam pavyko iš karto įsigyti aukcione kelis
J. Le Pautre darbus, o tuomet jis pradėjo domėtis šiuo autoriumi ir
ieškoti jo kūrinių antikvariatuose. Jam patiko siurrealistinis le
Pautre stilius ir dėmesys detalėms.
Kiekvieno darbo kaina - keli šimtai litų. Todėl uždirbęs šiek tiek pinigų jis kas kartą pagalvodavo, ar verta juos išleisti švenčiant su draugais, ar geriau pirkti graviūrą.
Kelias graviūras iš savo rinkinio jis yra pardavęs Lietuvoje ir kiekvieną
kartą iškildavo klausimų dėl jų autentiškumo. Tačiau Lietuvos
antikvarai šias abejones išblaškydavo.
- Kodėl Lietuvos kolekcionieriai savo meno rinkinius slepia? -
klausėme S. Paukščio.
- Gal bijo vagių, gal Mokesčių inspekcijos. Aš visus mokesčius moku.
- Žmonės gali suabejoti, ar F. Zappos paminklo statytojas tapo rimtu kolekcionieriumi...
- Gali abejoti.
