Čia pat sukinėjasi šokėjas Igoris Zaripovas, kuriantis išskirtinį - Mirties - vaidmenį.
Pasigirsta Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninės poemos „Jūra“ akordas, jį pratęsia G. Kuprevičiaus dramatiškos melodijos.
Gyvenimas, kūryba, meilė, mirtis - visų meno kūrinių temos. Šįkart Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro trupė jas perteiks per lietuvių muzikos ir dailės klasiko M. K. Čiurlionio likimą.
Įžvelgia trupės potencialą
Baleto, kurio premjera jau kitą savaitgalį - gegužės 24, 25, 26 dienomis, choreografas - trisdešimtmetis svečias iš Lenkijos Robertas Bondara, gimtojoje šalyje laikomas vienu perspektyviausių ir įdomiausių choreografų.
Be to, jis ir baleto artistas, tebešokantis Varšuvos didžiojo teatro trupėje. Todėl kai per repeticiją Vilniuje pritrūksta angliškų,
rusiškų, lenkiškų žodžių paaiškinti, kokį judesį nori matyti, pats čia pat pademonstruoja: it vijurkas užsliuogia į suraizgytą dekoracijos konstrukciją, pakimba ant švytinčio lempos burbulo ar susirietęs į kamuolį rieda grindimis
Lietuvių artistams tai itin pravartu - R. Bondaros choreografinis braižas konceptualus ir modernus, „Čiurlionis“ bus kitokio stiliaus baletas, nei esame įpratę matyti. Tai - žingsnis į šiuolaikinio šokio estetiką, bene pirmą kartą lietuvių trupė šoks be puantų.
Kaip choreografui sekasi rasti bendrą kalbą su Lietuvos baleto trupe, kuri dažniau šoka klasikinio repertuaro kūrinius?
„Ši trupė turi nepaprastai didelį potencialą, - gyrė R. Bondara. - Nors iš tiesų artistai pripratę prie kitokio repertuaro, jų atvirumas naujoms technikoms ir darbštumas lemia, kad darbas produktyvus ir įkvepiantis.
Balete „Čiurlionis“ jie susiduria su truputį kitokia, nei yra pratę, šokio kalba, su kitokiu būdu kurti personažą ir būti scenoje.
Prisitaikyti prie to reikia laiko, tačiau problemos nėra - juk dirbu su profesionalais.“
Norėtų pasikalbėti su herojumi
Prieš porą metų iškilmingai paminėtos M. K. Čiurlionio mirties 100-osios metinės netapo tik proginiu reiškiniu. Jo genijus kūrėjus įkvepia iki šiol.
Aistras kursto lietuvių menininko parodų sėkmė garsiausiuose pasaulio muziejuose („D'Orsey“ Paryžiuje, „Palazzo Reale“ Milane, „Ateneum“ Helsinkyje), klastočių skandalai tarptautiniuose aukcionuose, intriguojanti Arvydo Juozaičio drama „Čiurlionis. Juodoji saulė“.
Kuo M. K. Čiurlionis sudomino jaunąjį lenkų choreografą R. Bondarą? Kokių kūrybinių impulsų jis suteikia? Ką choreografas ketina akcentuoti savo spektaklyje?
M. K. Čiurlionis jam nebuvo nežinoma žemė, bet po ištisų mėnesių darbo ruošiantis spektakliui, analizuojant asmenybę, mėginant įsivaizduoti jo patirtas situacijas, M. K. Čiurlionis, kaip pats prisipažino, jam tapo labai artimas: „Sakyčiau, tapo bičiuliu! Baisiai gaila, kad negaliu su juo pasikalbėti, persimesti nors keletu sakinių.“
Pirmiausia domino žmogus
Iki premjeros choreografas nelinkęs atskleisti spektaklio detalių - tegul žiūrovai pamatys ir susidarys savo nuomonę.
Jis tepasakė, kad pagrindinis akstinas, veikęs kuriant spektaklį, buvo noras suprasti M. K. Čiurlionį kaip žmogų, o ne kaip didį menininką. Šis noras lėmė režisūros ir inscenizacijos sumanymus.
„Atmečiau galimybę žvelgti į jį kaip į dievą, vos ne mitologinę būtybę. Man buvo svarbu iššifruoti, ką jis jautė, ko bijojo, ko siekė, kokias svajones puoselėjo. Mėginau suprasti, kodėl elgėsi vienaip, o ne kitaip.
Juk jis, kad ir genialiai talentingas, buvo paprastas žmogus, kasdien, kaip ir kiekvienas mūsų, susiduriantis su kasdienybe,“ - kalbėjo R. Bondara.
Jo įsitikinimu, geriau pažįstant kūrėją kaip asmenį, mėginant suprasti jį kankinusias abejones ir įsigilinti į sąlygas, kuriomis radosi jo kūriniai, galima aptikti ir išsamesnio jo kūrybos suvokimo raktą.
Džiaugiasi sugrįžusia tema
Baleto solistas I. Zaripovas Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro spektaklyje atsidūrė tarsi kitoje veidrodžio pusėje: dar 2001 m. Jurijaus Smorigino balete „Choreografo laiškai M. K. Č.“ sukūręs paties M. K. Čiurlionio vaidmenį, dabar persikūnys į vieną įdomiausių ir simboliškiausių vaidmenų - Mirties.
I. Zaripovas džiaugiasi, kad M. K. Čiurlionio tema sugrįžo į baletą. „M. K. Čiurlionis neabejotinai yra didi asmenybė: ne kiekvienas menininkas pajėgus kurti muziką, tapyti paveikslus, rašyti eiles ir tai daryti lygiavertiškai, meniškai vientisai, tarsi atskleisdamas savo turtingus regėjimus, kuriuose skamba paveikslai ir tapoma muzika.
Įdomu dirbti būtent su lenkų baletmeisteriu, nes visiems žinoma, kad M. K. Čiurlionis paliko pėdsaką ir Lenkijos kultūroje.
Daro įspūdį ir tai, kad choreografas kreipia dėmesį ne tik į šviesiąją genijaus pusę, o nebijo pažvelgti gerokai giliau, tuo dar labiau apgaubdamas asmenybę paslaptimi.
Dirbdamas su R. Bondara jaučiuosi kaip archeologas, atveriantis vis naujus tiek temos, tiek savo psichologinius sluoksnius“, - įžvalgomis dalijosi I. Zaripovas.
R. Bondaros požiūris į šį darbą įkvėpė visą baleto trupę. Šokėjai stengėsi padaryti „namų darbus“, važinėjo į muziejų geriau susipažinti su M. K. Čiurlionio kūryba, skaitė visus įmanomus literatūros šaltinius.
„Aš nuodugniau M. K. Čiurlionio kūrybą pažįstu nuo 2001 metų, tačiau vis randu ką nors naujo ir įdomaus. Pastaruoju metu padarė įspūdį ir A. Juozaičio drama „Čiurlionis. Juodoji saulė“, - prisipažino Mirties vaidmens atlikėjas.
Laukia intelektualios publikos
Sofijos vaidmenį kuriančiai Anastasijai Čumakovai M. K. Čiurlionio tema nepaprastai įdomi, darbas su baletmeisteriu R. Bondara įkvėpė baleriną, privertė pažvelgti į lietuvių tautos genijų gerokai platesniame kontekste.
„Negaliu pasakyti, kad repetuojant baletą M. K. Čiurlionis man tapo labiau pažįstamas, atvirkščiai - dar paslaptingesnis. Akistata su šia asmenybe sukėlė nenugalimą poreikį dar geriau ją pažinti, iššifruoti tuos kodus, kurie slepiasi jo kūryboje, gyvenime ir mirtyje.
Manau, kad tam tikru momentu jis paniro taip giliai, kad pats nebegalėjo sugrįžti. Auką persekiojantys demonai neatsitiktinai nujaučiami kaip spektaklio leitmotyvas.
Mano nuomone, spektaklis bus labai prasmingas ir viliuosi, kad publika tai įvertins. Lietuvoje apskritai intelektuali publika, bet vis tiek jaudinuosi, kad autoriams ir mums pavyktų perteikti kuo daugiau prasmių ir emocinių spalvų“, - prieš premjerą jaudinosi A. Čumakova.
Kūrėjų komanda - tarptautinė
Be R.Bondaros, spektaklį „Čiurlionis“ kuria kiti svečiai iš Lenkijos. Su jais choreografas Varšuvos didžiojo teatro scenoje statė
baletą „Persona“.
Scenografija ir kostiumai Dianos Marszalek ir Julijos Skrzyneckos, vaizdo projekcijos Ewos Krasuckos, šviesų dailininkas - Maciejus Igielskis.
M. K. Čiurlionio vaidmenį rengia Eligijus Butkus, M.Miliauskas, M.Rimeikis, Genadijus Žukovskis, Sofijos - Inga Cibulskytė,
A. Čumakova, Greta Gylytė, Olga Konošenko.
