Nors pasauliui globalėjant, asimiliuojantis kultūroms, požiūriams ir tradicijoms dažniausiai girdimas posakis apie meilę „Kare kaip ir meilėje - jokių taisyklių“, šeštadienį deivės Mildos šventėje buvo galima pajusti, kad lietuvių kultūroje to nebūta.
Klausantis jaunimo romuvos atstovų paskaitos apie meilę senojoje lietuvių kultūroje, piršlybų subtilybes, santuokinio gyvenimo pradžios ir socialinio santuokos įteisinimo papročius buvo nesunku suprasti, jog meilė buvusi ilgas ir kruopštus procesas.
Panašus požiūris atsispindi ir lietuvių liaudies žaidime ripkoje. Simono Daukanto raštuose pabrėžiama, kad „ritinis buvo lietuvių jaunuomenės, kalnėnų ir žemaičių kaipo didžiausia karo mokslinyčia…“ Nors kovojama iš visų jėgų, dažnai neišvengiama traumų, visada galioja sąžiningumo principai, pagarba ir atjauta priešininkui.
Vakarop simboliškai apsiprausus ir įžengus pro ritualinius vartus, pradėta oficialioji šventės dalis: uždegta šventoji ugnis, giedant sutartines senovės baltų dievybėms aukotos aukos.
Po aukojimų pradėtas koncertas. Iš visos Lietuvos susirinkusius svečius muzika bei dainomis džiugino "Kūlgrinda", Dalius Skamarakas, Akvilė Vervečkaitė, Stonio grupė, "Korys". Sutemus ir pradėjus spiestis uodams suskubta kurti laužą bei tęsti šventę tradicinių šokių vakarone.