Kraują kaitina adrenalinas
Dabar - sunkiausias repeticijų etapas: derinamos spektaklio detalės, solistai pratinasi prie naujų scenos objektų ir kostiumų.
Tarp išvaizdžių ir elegantiškų operos herojų scenoje vis sušmėžuoja - taip ir knieti pasakyti - atžarus Juozo Statkevičiaus „personažas“ su beisbolo kepuraite, taisinėjantis artistų rūbus ir šukuosenas.
„Daugiau adrenalino!“ - nerimsta prie režisierės „pulto“ parterio centre įsitaisiusi Dalia Ibelhauptaitė. O maestro Gintaras Rinkevičius negailestingai muštruoja pulkelį Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studenčių, bandančių prilygti operos chorui.
Publika prakaito nejaus
„W. A. Mozartas atlikėjams - kietas riešutėlis. Tačiau publikai visai
nereikia to žinoti - jai turi būti gera nuo šios muzikos grakštumo,
tyrumo, sklandumo, - piešė W. A. Mozarto muzikos idealą G. Rinkevičius.
- Mes turime sukurti įspūdį, kad muzikuoti labai lengva. Bet kiek daug
tai reikalauja darbo!“
„Bohemiečių“ trupė, iš kurios išaugo Vilnius miesto opera, jau statė
W. A. Mozarto operą „Užburtoji fleita“. Tačiau naujasis kūrinys, anot
maestro, techniškai ir pagal ansamblių įmantrumą dar sudėtingesnis.
„Reikia kopti aukštyn, kitaip - kokia prasmė gyventi?“ - skambiai
apibendrino naują trupės etapą G. Rinkevičius.
Vilnius miesto operos kompanijai pasisekė, kad į ją premjeros proga
įsiliejo patyrusios W. A. Mozarto muzikos atlikėjos. Tai - Fiordilidži
partiją dainuojanti Viktorija Kaminskaitė ir Dorabelos vaidmens kūrėja
Jurgita Adamonytė. Abi jos jau ilgai svetur dainuoja operos „Visos jos
tokios“ herojes.
Šių dainininkių partneriai bus makedonų tenoras Blagojus Nacoskis, jau
šeštame pastatyme virsiantis Ferandu, ir Kostas Smoriginas,
debiutuojantis Giulielmo vaidmeniu.
Publikos laukia ir daugiau intrigų. Kaip pavyks Tadui Girininkui (Don
Alfonsas), tik ką traukusiam dramatiškas Richardo Wagnerio arijas„Lohengrine“, įsijausti į W. A. Mozarto muzikos subtilybes? Kaip šalia patyrusių solisčių pasirodys naujas operos talentas - sopranas Viktorija Miškūnaitė?
Ar nepatirs fiasko pirmą kartą kaprizingą Kongresų rūmų erdvę bandantis prisijaukinti M. Jacovskis?
Ir pragaras, ir rojus
„Kongresų rūmai scenografui - tiesiog pragaištinga vieta. Man dar
neteko dirbti tokioje nedraugiškoje teatrui erdvėje, - pripažino
M. Jacovskis. - Bet žinojau, į ką veliuosi, ir žiūrėjau į šį darbą kaip
į rimtą išbandymą.“
„Visos jos tokios“ neleido atsipūsti ir operos kostiumų bei grimo
dailininkui J. Statkevičiui.
Atrodytų, šįkart jam teko visai paprasta užduotis - tiesiog grįžti prie
įprasto amplua ir sukurti aukštosios mados kostiumų rinkinį. Juk operos
statytojai perkėlė veikalo veiksmą iš XVIII amžiaus Neapolio į turtingų
dykinėtojų pamėgtą mūsų dienų Kaprio salą.
Vis dėlto neapsigaukime: teatras diktuoja savo žaidimo taisykles.„Sukurti šiuolaikišką teatro kostiumą nėra taip paprasta. Jis turi būti stilinga bendro scenos paveikslo dalis“, - aiškino dizaineris.
Juozas derino savo kostiumus prie M. Jacovskio vizijų, o abiejų menininkų
dialogą savo niuansais dar pratęsė šviesų dailininkas Eugenijus
Sabaliauskas.
„Šį kartą reikėjo aprengti mažiau žmonių, užtat norėjosi geresnės
kokybės. Viskas - iki garsių firmų batų - spektaklyje bus
aukščiausios klasės! - džiaugėsi J. Statkevičius. - Kai išgirdau apie Kaprio idėją, man iš karto buvo aišku, ko griebtis.
Juk nuolat atostogauju Kanuose. Neįsivaizduojate, kaip žmonės ten išsipuošia! Atėjusios į spektaklį modistės ilgai verks, kad neturi tokių daiktų.“
Idėja atrodo beprotiška
Pirmą kartą „bohemiečių“ operoje dainuojančios V. Kaminskaitė ir J. Adamonytė stebėjosi trupės užmojais.
„Pastatyti beveik keturių valandų operą per kelias savaites -
beprotiška idėja. Aš dažniausiai dainuoju premjerose, kurios
rengiamos 6-8 savaites, - pasakojo Viktorija. - Vilniuje pasijutau
patekusi į didelę šeimą, kurioje visi vienas kitą labai palaiko.“
Matyt, ir tai Viktoriją skatina repetuoti netausojant nei balso, nei
energijos, nors ji dar neseniai sunkiai sirgo gripu ir jaučia ligos
padariniu. Labiau už viską solistė trokšta pasveikti iki premjeros.
„Mes dirbame beveik ties fizinių galimybių riba, - dalijosi repeticijų
įspūdžiais J. Adamonytė. - Tačiau jaučiuosi puikiai tarp senų draugų -
su daugeliu spektaklio partnerių kartu studijavome. Džiaugiuosi, kad
galėsiu padainuoti Lietuvoje vaidmenį, kuris man labai patinka.“
Jurgita dėl pasirodymo operoje „Visos jos tokios“ atsisakė kur kas
pelningesnio pasiūlymo dainuoti Šveicarijoje.
