Pirmasis kūrybos pristatymas
JAV gimęs solistas sceninę karjerą baigė 1997-aisiais, bet daug kas nustebtų sužinoję, jog 17 jos metų prabėgo dainuojant Čikagos lyrinėje operoje, 12 – Niujorko, penkeri – San Fransisko operose. A. Voketaitis pasirodė ir kituose solidžiuose Amerikos teatruose, sukūrė juose dešimtis pagrindinių vaidmenų.
Be to, jis koncertavo su visais pagrindiniais JAV simfoniniais orkestrais, diriguojamais Leonardo Bernsteino, Leopoldo Stokowski, Andre Previno, kitų XX amžiaus korifėjų. Šeši kompaktiniai diskai su jo įdainavimais buvo nominuoti „Grammy” apdovanojimui. Joks lietuvių solistas vyras nepadarė tokios įspūdingos operos karjeros.
Tačiau tik balandžio 30-ąją, A. Voketaičio 83-iojo gimtadienio išvakarėse, įvyko pirmasis Lietuvoje jo kūrybos pristatymas. Sostinės S. Vainiūno namuose iš vaizdo įrašų galėjome pasiklausyti galingo, gražaus tembro ir plataus diapazono solisto balso, išvysti jo nepaprastus aktorinius sugebėjimus.
Tėviškė dainuoti nepakvietė
„Kodėl Lietuva solistą pamiršo?” – retoriškai klausė vakaro vedėjas V. Juodpusis, ne kartą bendravęs su A. Voketaičiu JAV.
Juk, pasak muzikologo, pats dainininkas visada pabrėždavo savo lietuvišką kilmę. Kolegos, tarp jų ir L. Bernsteinas, ne kartą jį skatino dėl karjeros patrumpinti pavardę, kad ji būtų lengviau ištariama. Tačiau solistas atšaudavo: „Jei gerai dainuosiu, mane kvies ir tokia pavarde – bus dar geriau, jei išsiskirsiu iš kitų.”
Intensyvi karjera netrukdė A. Voketaičiui talkinti tautiečiams rengiant Čikagos lietuvių operos spektaklius, juose dainuoti. Jis nebuvo atitrūkęs ir nuo Lietuvos gyvenimo. Maestro Lietuvos muzikos ir teatro akademijai yra padovanojęs 116 operų klavyrų.
Savotišku A. Voketaičio tarpininku tėviškėje tapo Čiurlionio kvarteto violončelininkas Saulius Lipčius, mat dainininkas yra vedęs jo giminaitę – buvusį modelį ir grožio konkursų pažibą Nijolę Lipčiūtę.
„Apmaudu, kad būdamas pasaulinė žvaigždė A. Voketaitis nesulaukė kvietimo padainuoti Lietuvoje, – apgailestavo S. Lipčius. – Pats jis dėl to gailisi.”
Dainininkas lankėsi Lietuvoje vienintelį kartą 2009-aisiais. Anot S. Lipčiaus, pamatęs tėviškę (A. Voketaičio tėvai emigravo už Atlanto dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą. – Red.), jis džiaugėsi kaip vaikas.
Tada Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus jį apdovanojo Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino Komandoro kryžiumi. O antrasis pagarbos ženklas iš Lietuvos keliaus solistui paštu. Tai Lietuvos muzikų rėmimo fondo ir Vilniaus mero Artūro Zuoko padėkos raštas už Lietuvos ir Vilniaus garsinimą pasaulyje.
Kiek talentų gyvena svetur?
„Mes net nežinome, kiek lietuvių talentų gyvena svetur, – apgailestavo V. Juodpusis. – Yra begalė pamirštų kūrėjų. Tuo įsitikinau rengdamas „Tautiečių balsų” valandėles Lietuvos radijuje – joms nuolat surasdavau naujų vardų. Per dešimt metų parengiau beveik pusę tūkstančio laidų. Deja, radijui jos tapo nebereikalingos.
Dabar, atrodo, jau niekam nerūpi išeivijos kūrėjai. Liūdniausia, kad gęsta veikla ir už Atlanto. Paskutinį kartą nuvykęs į JAV pamačiau lietuviškąjį Žilevičiaus-Kreivėno muzikologijos archyvą, užkrautą dėžėmis. Sustojo ir „Muzikos žinių” žurnalo, ėjusio 75 metus, leidyba. Nebegauname žinių apie JAV lietuvių muzikinį gyvenimą. Užsienio lietuviams dabar terūpi gauti antrą pilietybę – visa kita tapo nesvarbu.”
Muzikologas nebuvo tikras, ar jo paties visą gyvenimą kauptas archyvas nenukeliaus į šiukšlių konteinerį, kaip nutiko Amerikos lietuvio kompozitoriaus Juliaus Štarkos palikimui, kai neliko jo paveldėtojo.
„Baigiu nusivilti – kam reikia mano darbo? – guodėsi V. Juodpusis. – Sakiau, kad šiandien bus jau paskutinis mano renginys „Sugrįžimuose”. Žmonių susirinko, bet ar atėjo kas nors iš vokalistų – pedagogų, dainininkų? Jie nenori nieko žinoti, išskyrus save.”
Menininkus suartino ir nelaimė
Atsisveikinęs su scena A. Voketaitis nepasitraukė iš muzikinio gyvenimo – jis tapo vadybininku. Dainininkas surengė gastrolių Amerikoje ir pianistei Mūzai Rubackytei.
Garsių lietuvių menininkų partnerystė tapo neišardoma po lemtingo atsitikimo. Per vieną M.Rubackytės koncertą A. Voketaičio žmoną Nijolę ištiko insultas. Tačiau moteriai pavyko gana greitai atsigauti pianistės tada dar būsimo vyro Alaino Golay dėka. Jis suteikė N. Voketaitienei skubią pagalbą.
