Išskirtinės ir jos atsiradimo aplinkybės. Jau senokai apie bendrus projektus kalbėjusius tapytojus veikti paskatino menotyrininko Vido Poškaus straipsniai, kuriuose jis apgailestavo, kad lietuvių tapyboje įsigali eurostandartas. Pasak menotyrininko, tai tiesiogiai susiję su noru būti „ant bangos“, neatsilikti nuo europietiškų meno madų, kurioms būdingas meninės formos politizavimas, kalbėjimas, jo manymu, pseudoaktualiomis temomis.
„Eurostandartiniais reikėtų laikyti visą plejadą Jono Gasiūno mokinių, kurie, sekdami savo profesoriumi, tapybos formai yra suteikę ne ką kita, kaip ryškų politinį aspektą“, – konstatavo V.Poškus savo tekste „Apie eurostandartą (mene)“.
Panašu, kad daugelį metų dejavus dėl neįveikiamo lietuvių meno atsilikimo nuo pasaulinių procesų, atėjo laikas padūsauti ir dėl pernelyg sinchroniško plaukiojimo Europos meno vandenyse. Skirtumas tik tas, kad anksčiau ir menininkai atsidusdavo kartu su menotyrininkais, o šį kartą grupė kūrėjų pabandė įrodyti, kad iš tiesų vilkas – ne toks baisus, kaip bandoma jį nupiešti.
Senokai planavę surengti bendrą parodą trys tapytojai – Konstantinas Gaitanži, Eglė Karpavičiūtė, Jolanta Kyzikaitė – pasinaudojo menotyrininko jiems prilipdyta etikete. Ironiškai traktuodami savo parodos pavadinimą, jie pasiūlė publikai pasižiūrėti, kaip iš tiesų atrodo „eurostandartine“ išvadinta tapyba. Prie šmaikštaus trijų vilniečių sumanymo mielai prisidėjo dar keli menininkai – Jaunojo tapytojo prizo laureatas Jonas Jurcikas, Romoje šiuo metu gyvenanti Alisa Mulina ir kaunietė Agnė Jonkutė.
Kadangi „Eurostandartų“ premjera kovo mėnesį įvyko Kauno galerijoje „101“, būtent A. Jonkutė pirmoji pajuto smerkiamą lietuvių tapybos mokyklos gerbėjų požiūrį į parodos dalyvių pasirinktas temas ir jų raiškos būdus.
„Po parodos, tai kai kurie kauniečiai net nebesisveikino su manimi. Mat Kauno koloristinė mokykla turi tam tikrų reikalavimų ir ta vilnietiška tapyba jiems nelabai priimtina. Man tai buvo visai netikėtas dalykas, bet labai įdomi patirtis. Gal todėl dar labiau norisi rodyti darbus būtent su šia grupe“, – šypsojosi menininkė, mėgstanti savo tapybą eksponuoti pačiuose įvairiausiuose kontekstuose.
„Daugelį lietuvių menininkų dažnai kamuoja viena problema – jiems norisi būti europietiškais, tapti globalaus proceso dalimi, tačiau tam trukdo dar didesnis noras būti originaliems, lietuviškiems. Mano požiūris į tai gana ironiškas, nes kaip sakė Salvadoras Dali: „Nesistenk būti šiuolaikiškas, tau vis tiek nepavyks to išvengti“, – juokavo tapytojas K. Gaitanži, kurio darbuose akivaizdi kino ir internetinės kultūros įtaka.
J. Kyzikaitės manymu, jei kurdamas nemeluoji nei sau, nei žiūrovui, tai savaime esi originalus. Kiekvienas žmogus iš prigimties yra visiškai originalus ir jokie standartai negali jam sutrukdyti savaip pakeisti žaidimo taisykles. Apie tai byloja ir parodoje eksponuojamas naujausias jos tapybos ciklas.
Per „Eurostandartų“ atidarymą Vilniuje įsižeidusių veidų nebuvo matyti, tačiau akivaizdu, kad naujos grupės atsiradimas sukels dar ne vieną diskusijų bangą. Mat parodos dalyviai planuoja kartu rengti parodas ir ateityje – Lietuvoje , Europoje, o gal net ir dar toliau.
