Iš privačių kolekcijų sudaryta paroda pirmiausia vilioja garsiomis pavardėmis. Čia galima pamatyti Adomo Galdiko, Romo Viesulo, Kazio Varnelio, Kęstučio Zapkaus, Prano Gailiaus abstrakcijas. Ekspozicija įdomi ir geografiniu aspektu. Pristatomi dailininkai ne tik iš JAV, bet ir Kanados, Prancūzijos, Australijos. Parodoje – keturios dešimtys kūrinių. Beveik pusę jų galima įsigyti.
Paveikslas ar tapetas
Užsukę į „Kunstkamerą” žmonės žavisi spalvinga abstrakcijų panorama, bet kažin ar daugelis panorės jų įsigyti. Juk Vilniaus aukcionuose parduotų kūrinių sąrašas liudija, kad abstrakcija lietuviams – viena nemėgstamiausių dailės krypčių.
„Lietuvoje nėra daug žmonių, kurie kolekcionuoja ir vertina abstraktųjį meną. Žinau vos keletą kolekcininkų, kurių rinkiniuose yra iš tiesų nemažai tokių darbų”, – apgailestavo parodos rengėja, Meno rinkos agentūros direktorė Simona Makselienė.
Kolekcionuoti žmonės dažniausiai pradeda lyg ir netyčia. Jie tiesiog nori papuošti namus, biurą. Todėl pradeda nuo žinomų autorių ir tokių darbų, kurie jiems įdomūs, suprantami. Tik vėliau, kai rimtai suserga kolekcionavimo liga, kai prasiplečia akiratis, pradedama domėtis ir abstrakčiais darbais.
S. Makselienė užsiminė, kad abstrakčiosios dailės kūriniai dažnai painiojami su taikomaisiais, interjeriniais paveikslais, kuriuos menotyrininkai juokais vadina tapetais. Juos, deja, labai mėgsta interjero dizaineriai, todėl žmonės dažnai net nežino, kad jų namuose kabo spalvingas interjero akcentas, o ne meniškai vertinga abstrakcija.
Meilė iš pirmo žvilgsnio
Nemažai įdomių abstrakcijų yra kolekcininko Visvaldo Neniškio rinkinyje. Bet jis prisipažino niekuomet specialiai neieškantis abstraktaus ar realistinio kūrinio. Pagrindinis V. Neniškio kolekcionavimo principas – meilė iš pirmo žvilgsnio. Pirkdamas darbą jis net negalvoja apie tai, kas kaba ant sienų.
„Tos kryptys nebūna labai svarbios, nes jos – gana dirbtinis dalykas. Juk dažniausiai menininkas pradėdamas kurti negalvoja, kad dabar tapys abstrakciją ar ekspresionistinį darbą. Jis kuria tai, ką jaučia tuo metu. Vėliau kritikai prilipdo etiketes. Aš dėl to net nesuku galvos”, – šypsojosi V. Neniškis.
Jo nuomone, Lietuvoje nėra daug rimtų abstrakcijos meistrų. Tai – Kazė Zimblytė, Eugenijus Antanas Cukermanas, Rūta Katiliūtė. Taip pat Viačeslavas Jevdokimovas-Karmalita, kuris gal kiek mažiau žinomas.
„Buvo kažkada ir Dalia Kasčiūnaitė, bet įdomūs tik senesni jos darbai, o ne tai, ką ji daro dabar. Lino Katino taip pat nepriskirčiau prie abstrakcionistų. Ir tėvas, ir sūnus bandė eiti abstrakcijos keliu, bet taip iki galo ir nenuėjo. Kiekviename L. Katino darbe galima surasti užuominų į labai realius daiktus”, – svarstė kolekcininkas.
Milijonai – užsienyje
„Skulptorius C. Brancusi yra sakęs, kad abstrakcija – aukštesnė meno pakopa nei realistinis menas. Ir aš savo paveikslus pradedu nuo realių dalykų. O paskui gryninu, šlifuoju. Tuomet mažėja natūralistinių detalių, ryškėja jausmas, darbai tampa abstraktesni,” – sakė viena žymiausių Lietuvos abstrakcijų kūrėjų R. Katiliūtė.
Tapytoją skaudina Lietuvoje vyraujanti nuomonė, kad abstrakciją nutapyti labai lengva.
Juk neišsilavinusiam žmogui ir prieš šimtmetį sukurtos, už kelias dešimtis milijonų dolerių aukcionuose parduodamos C. Brancusi skulptūros – niekalas. Koks čia menas, jei nėra nei normalios nosies, nei ausų?
„Abstrakcionistas iš savęs turi daugiau reikalauti nei realistas. Juk meno mokyklose visus išmoko nupiešti medį ir žmogų. Man kažkas yra pasakęs, kad nenupieščiau portreto. Tikrai nupieščiau. Bet man to nereikia, nes pasirinkau kitą kelią”, – dėstė R. Katiliūtė.
Knygą apie abstrakciją lietuvių tapyboje parašiusios Irmos Leščinskaitės manymu, ši dailės kryptis mūsų šalyje niekuomet nebuvo populiari todėl, kad jai nelabai tinka tradicinis agrarinis lietuvių mentalitetas.
„Didelė visuomenės dalis suvokia abstrakciją tik kaip spalvų ir plokštumų žaismą. Abstrakčiame paveiksle žiūrovas neįžvelgia jokio pasakojimo, nes jei nori mąstyti ne literatūriškai, reikia išmanyti meno abėcėlę: ir dailės, ir filosofijos istoriją”, – sakė I. Leščinskaitė, kurios abstrakcijų paroda atidaryta Parodų rūmuose Klaipėdoje.
