Šį sezoną gerokai atjaunėjusi nedidelė trupė, padedama scenografo Kęstučio Vaičiulio, choreografės Vestos Grabštaitės, kompozitoriaus Dariaus Razgūno, nudžiugino išties puikiu scenos kūriniu, paliekančiu labai šviesaus, plastiško, muzikalaus, švelnaus humoro ir lietuviško ilgesio kupino reginio įspūdį.
Tiesa, vertinimo komisijai taip nuspręsti nebuvo lengva. Festivalio pereinamojo Didžiojo prizo verti buvo keletas pastatymų, ypač uždarymo dieną suvaidinti Lietuvos nacionalinio dramos teatro „Laiškai į niekur“. Birutės Mar režisuotą, jos pačios ir Vytauto Anužio bei Alekso Kazanavičiaus pagal Marinos Cvetajevos, Rainerio Marios Rilke's ir Boriso Pasternako laiškus suvaidintą spektaklį itin šiltai sutiko ir žiūrovai.
Apie pastaruosius reikia pakalbėti atskirai. Maloni žinia: pagaliau panevėžiečiai „atrado“ unikalią galimybę vietoje susipažinti su mažąja šiandieninio Lietuvos teatro panorama. Išskirtiniu šių metų Kamerinių spektaklių festivalio, kurį jau devintą kartą surengė nedidelis savivaldybės teatras „Menas“, bruožu galima pavadinti itin didelį žiūrovų susidomėjimą: balandžio pirmosios pusės vakarais ir net rytmečiu salė būdavo pilnutėlė. O į kai kuriuos spektaklius, ypač nacionalinės dramaturgijos pastatymus, netilpo visi norintieji. Toks faktas, manyčiau, yra iškalbingas signalas teatralams.
Šių metų programoje pasirodė vienuolika trupių, iš kurių net aštuonios spektalius sukūrė pagal lietuvių klasikos ir šiandieninių rašytojų, poetų, dramaturgų tekstus. Tiesa, „Menų spaustuvė“ dėl aktoriaus ligos neatvyko, dar vienas kolektyvas dėl tos pačios priežasties pakeitė spektaklį: Kauno nacionalinis dramos teatras vietoj „Žemės ar moters“ pagal Juozą Tumą-Vaižgantą parodė jau ne vieno sezono užgrūdintą Juhano Smuulio „Svečiuose pas pulkininko našlę“.
Keistuolių teatras pasiūlė Vytauto Rašimo ir Živilės Mičiulytės spektaklį pagal Gendručio Morkūno kūrybą „Švęsti kosmose ir tvarte“; „Trupė liūdi“ – nelengvą rašytojo Danielio Keyeso psichologinio tyrimo sceninę versiją „Mano vardas Čarlis“; į Klaipėdos jaunimo teatrą Valentino Masalskio suburta jauna ir ekspresyvi kūrybinė grupė – televizijos realybės šou primenantį pastatymą pagal Mindaugo Nastaravičiaus scenarijų „Paukštyno bendrabutis“. Kiek daugiau tikėtasi iš Jurgio Kunčino romano inscenizacijos, Alytaus miesto teatre Loretos Liausaitės režisuotos „Tūla, arba Esame okupuota šalis“.
Net dviem amplua pasirodė neseniai Juozo Miltinio dramos teatre dirbti pradėjusi ir iškart čia išpopuliarėjusi jauna aktorė Inga Jarkova. Panevėžiečiams patiko Šiauliuose jos režisuotas ir drauge su Juozu Bindoku sukurtas spektaklis pagal Virgilijaus Veršulio pjesę „Už durų“, o ką jau kalbėti apie Anės vaidmenį Antano Gluskino režisuotoje romantinėje dramoje „Anė iš Žaliastogių“.
„cezario grupė“ atvežė du spektaklius: Pauliaus Širvio „Nutolusius tolius“ ir jau tradiciškai per šį renginį vieną vaikams skiriamą spektaklį. Šiek tiek išskirtinę savo auditoriją turi ir teatro laboratorija „Atviras ratas“. Režisierė Ieva Stundžytė su aktore Vesta Šumilovaite ir LMTA studentais šį kartą pristatė skaudžią ir pamokomą Liudmilos Razumovskajos pjesę „Brangioji mokytoja“.
Ir dar viena maloni žinia. Norą dalyvauti ateinančių metų jubiliejiniame festivalyje jau pareiškė keletas užsienio teatrų. Tad šiek tiek pasistengę Panevėžyje galėtume turėti dar vertingesnes tarptautines kamerinio teatro apžvalgas.
