Daug metų studijavęs pas smuiko legendos mylimą mokinį Pierre’ą Amoyalį ir dirbęs jo asistentu Lozanos konservatorijoje rusas virtuozas tęsia J. Heifetzo smuikavimo tradicijas. Tuo lietuviai jau įsitikino prieš porą metų, kai A. Baranovas įspūdingai griežė Piotro Čaikovskio Koncertą Kongresų rūmuose su Giorgio Croci diriguojamu Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru. Be to, smuikininkas buvo atvykęs koncertuoti ir dėstyti Naujosios muzikų kartos vasaros akademijoje Vilniuje.
Tačiau nuo tada A.Baranovo gyvenime įvyko svarbių permainų. Keliolikos tarptautinių konkursų laureatas pelnė dar vieną, solidžiausią smuiko pasaulyje įvertinimą – Karalienės Elžbietos konkurso Briuselyje pirmąją premiją. A.Baranovui trejiems metams buvo įteiktas vienas nuostabiausių Antonio Stradivariaus smuikų – 1708-ųjų „Huggins”, pasipylė pasiūlymų koncertuoti. Smuikininkas dabar per metus įvairiuose žemynuose surengia apie 100 pasirodymų. Praeiviai jį atpažįsta gatvėse, prašo autografų.
„Karalienės Elžbietos konkursas man atvėrė naują karjeros etapą. Dabar galiu pats rinktis, kur groti”, – džiaugėsi menininkas.
Tačiau A. Baranovas neslepia, kad tai jam kainavo daug pastangų. Šiam smuikininkui sekėsi nuo mažų dienų. Dar būdamas 10-ies jis gastroliavo Austrijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, Anglijoje, Monake, Prancūzijoje. Mat A. Baranovas užaugo muzikų šeimoje – tėvai ilgą laiką buvo pagrindiniai jo mokytojai, pasiaukoję sūnaus karjerai. Prieš patekdamas į P. Amoyalio klasę Lozanoje jis studijavo gimtajame Sankt Peterburge.
Tačiau laimės kūdikio daliai teko ir nusivylimų. Prieš didžiąją pergalę Briuselyje nuo Andrejaus nusisuko sėkmė gimtojoje Rusijoje – jis nepateko į P. Čaikovskio ir J. Sibeliaus konkursų finalus, nors publika jį laikė šių konkursų žvaigžde.
Nesėkmingas buvo pirmasis A. Baranovo bandymas varžytis Briuselyje – 2009-aisiais jis pateko tik į Karalienės Elžbietos konkurso pusfinalį.
Todėl jo tėvams ir P. Amoyaliui teko įkalbinėti smuikininką mėginti laimę dar kartą. Pernai virtuozas tapo neabejotinu prestižinio konkurso lyderiu.
Kritikai pažymi A. Baranovo smuikavimo aistrą ir subtilumą, jo meno gelmę ir spalvingas emocijas.
Atlikėjo muzikalumą ir meistrystę publika galės įvertinti Filharmonijos koncerte. Tam itin palanki pasirinkta programa – Eugene’o Ysaye Sonata E-dur smuikui solo, parašyta ispaniškos habaneros stiliumi, išsiskirianti atlikimo technikos ir raiškos priemonių įvairove.
Beje, Karalienės Elžbietos konkursas buvo įkurtas belgų smuikininko ir kompozitoriaus E. Ysaye atminimui.
A. Baranovas taip pat grieš savo mėgstamo Sergejaus Prokofjevo „Penkias melodijas” ir Sonatą Nr.1 smuikui ir fortepijonui. Pasirodymą užbaigs vienas gražiausių muzikos kūrinių – Cesaro Francko Sonata smuikui ir fortepijonui A-dur. Jį kompozitorius parašė kaip vestuvių dovaną E. Ysaye. Šią sonatą savo paskutiniame koncerte grojo J. Heifetzas.
Simboliška ir tai, kad su A. Baranovu pasirodys P. Amoyaliui pernai koncertuose talkinęs pianistas Darius Mažintas. Bilietų kaina – 20–70 litų.
K
