Visiems nominantams skirtos piniginės rėmėjų premijos. Pagrindinis prizas už geriausią metų vaikų bei paauglių knygą „Ferdinandas ir Pū“ skirta šiaulietei rašytojai Linai Žutautei. Knygos autorės galvą papuošė svarbiausias šventės akcentas - karūna. Ji apdovanota pinigine premija, kurią įsteigė praeityje garsus krepšininkas Šarūnas Marčiulionis. Dovaną įteikė jo atstovas krepšininkas Matas Niparavičius.
Už geriausią metų poezijos knygą vaikams „Burbulų lietus“ apdovanotas Česlovas Navakauskas.
Kęstučio Navako ir Marijos Smirnovaitės knyga „Udo ir Dra niekaip nesusikalba“ pripažinta geriausia metų knyga mažiausiems skaitytojams.
Už reikšmingiausią ir meniškiausią metų vertimą vaikams įvertintas Viltaras Alksnėnas, išvertęs Kate DiCamillo kūrinį „Nepaprasta Edvardo Tiuleino kelionė“.
Už reikšmingiausius ir meniškiausius metų vertimas paaugliams apdovanota Ieva Mažeikaitė, išvertusi Beatrice Masini knygą „Miško vaikai“.
Pauliaus Juodišiaus „Penktadieniais apelsinus sapnuoti draudžiama“ išrinkta gražiausia metų knyga.
Ievos Babilaitės iliustruota Antano Šimkaus „Vaizdai iš gyvenimo bobulytės ir kt.“ knyga tapo gražiausiai iliustruotu metų poezijos leidiniu.
Reikšmingiausiu metų debiutu paskelbta Tomo S. Butkaus knyga „Bumba Dumba ir Visatos sukūrimas“.
Gintarės Adomaitytės knyga „Už sidabro kalnų“ tapo reikšmingiausiu metų vaikų literatūros tyrinėjimų ir sklaidos kūriniu.
Tame pačiame renginyje įteiktos ir Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) vaikų literatūros premijos. Šįmet laureatėmis tapo rašytoja Vilė Vėl ir Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo centro vyriausioji bibliotekininkė Marta Rudytė. Dviejų dalių premija, įsteigta 2004 metais, skiriama už nuopelnus vaikų literatūrai (7 tūkst. 800 litų) ir už nuopelnus vaikų literatūros ir skaitymo populiarinimui (5 tūkst. 200 litų).
Vilnietė rašytoja Vilė Vėl (tikr. Vilija Dailidienė) antrojoje knygoje vaikams „Kaip mes išgarsėjome“ subtiliai, psichologiškai ir meniškai įtaigiai atskleidžia tėvų ir vaikų, bendraamžių tarpusavio santykius. Trijuose knygos apsakymuose iškyla namų, tėvynės, kalbos, emigracijos temos. Būdama patyrusi pedagogė, lietuvių kalbos mokytoja, rašytoja pasakoja netikėtas
paauglių gyvenimo situacijas, nutinkančius konfliktus, įtaigiai parodo, kad pasaulis sudėtingas nuo mažens, o svarbiausios
išlieka dvasinės vertybės, bendri žmogiški dalykai, istorinė praeitis, kurią išsaugoti gali tik mylintis savo kraštą vaikas.
Vilniaus apskrities A. Mickevičiaus viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo centro vyriausiosios bibliotekininkės M.
Rudytės veikla apima skaitymo, vaikų literatūros populiarinimą ne tik Vilniuje, bet ir jos apskrityje. M. Rudytė kūrybiškai
susieja skaitymą su daile, muzika, vaidyba, improvizacija. Ji rengia išradingus knygų pristatymus, garsinius skaitymus, edukacinius projektus.
Renginyje, į kurį susirinko ne tik vaikų literatūros kūrėjai ir vertintojai, bet ir būrys jaunųjų skaitytojų, koncertavo solistė
Sigutė Trimakaitė. Publikai buvo parodytas spektaklis „Astrida“, sukurtas Astridos Lindgren biografijos ir pasakų motyvais.
Vienas renginio organizatorių vaikų literatūros tyrinėtojas Kęstutis Urba sakė, kad šia švente stengiamasi populiarinti vaikišką literatūrą ir įvertinti tuos, kurie skatina vaikus nuo mažens domėtis įvairių žanrų literatūra.
Vaikų knygų kūrėjus Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos Lietuvos skyrius apdovanoja nuo 1993 metų.
