Ar lengva daugiau, nei valandą be perstojo mušti būgną? Sunkiau, nei galima įsivaizduoti. Todėl ir dirba pasikeisdami. Kai vienas pavargsta mušti ožio oda aptrauktą instrumentą ir ritmas ima lėtėti, tuomet būgnyti stoja kitas.
Vadoklių Švč. Jėzaus širdies bažnyčia ilgą laiką buvo vienintelė Lietuvoje, išsaugojusi senovinę tradiciją – Velykų rytą būgno garsais žadinti žmones ir skelbti Kristaus Prisikėlimą. Kitose bažnyčiose šis ritualas buvo išnykęs. Tačiau pastaraisiais metais kai kur entuziastų dėka vėl bandoma jį sugrąžinti.
„Į bažnyčią ateisiu prieš septynias. Mišios prasideda aštuntą. Mušime būgną tol, kol procesija aplink bažnyčią apeis tris kartus“, - telefonu Didįjį Šeštadienį sakė S. Liobikas.
Likus pusvalandžiui iki šventinių mišių, Vadoklių bažnyčios šventoriuje jau girdėjosi mušamo būgno garsai. Baltame sniego fone spalvingas kilimas ir ryškiomis dirbtinėmis gėlėmis apipintas būgnas traukė akį. Spalvingą gamą papildė ir vieno iš būgnininkų, A. Kisielio kostiumas – raudonos spalvos sportinės kelnės ir baltas švarkelis. S. Liobikas šventiniam darbui apsirėdė šventiniais tamsios spalvos drabužiais.
„Albertas yra mūsų miestelio sportininkas. Anksčiau dalyvaudavo įvairiose varžybose. Dabar , sulaukęs 70 – ties, ir toliau sportuoja. Jis kasdien nubėga po 20 kilometrų. Jis visai nevartoja alkoholio“, - pasakojo S. Liobikas, kol Albertas tankiu ritmu susikaupęs beldė būgną.
Albertas nėra labai uolus katalikas. Jis tik per didžiąsias šventes ateina į bažnyčią. Ir dar per kaimynų laidotuves. Bet Velykų rytą mušti būgną – šventa jo pareiga.
Abu vyrai – A. Kisielis ir miestelio pirtininkas, taip pat sportuoti mėgstantis sveikuolis S. Liobikas jau tris dešimtmečius atlieka šią pareigą. Ją perėmė iš ankstesnių būgno mušėjų. Sigitas sako, kad jiedu su Albertu kol kas neturi pasekėjų.
„Kviečiame jaunimą, kad iš mūsų perimtų šį darbą. Ateina, bet pabando ir daugiau negrįžta. Gal norite pabūgnyti?“
Paimu lazdeles ir su jomis imuosi skelbti gerąją naujieną. Vos po kelių minučių pajuntu, kaip ritmas gėdingai silpnėja, mano kairė ranka pradeda atsilikti nuo dešiniosios. Kviečiu greičiau prie būgno tikruosius jo mušėjus.
Tuo tarpu į bažnyčią renkasi žmonės. Iš kur jų mažame miestelyje tiek daug? Vieni būgnytojams atneša šokolado. Kiti papila kelias saujas saldainių.
Prie bažnyčios jau rikiuojasi procesija. Prie jos ima jungtis pasimelsti atėję žmonės. Kai procesija pajuda, jos pradžia ir pabaiga susijungia, būgnams aidint aplink bažnyčią eina kone visas miestelis. Pagaliau suskamba Prisikėlimo varpai. Būgnas nutyla.
Sigitas su Albertu šimtametį būgną neša padėti į klėtelę. Nuims odą, kad per vasarą ir kitą žiemą jos nesugadintų pelės. Taip ir gulės caro laikus menantis žalvario būgnas šalia religinių paveikslų, žibintų ir smilkykių bei kitų apeiginių rakandų. Iki kitų Velykų.
