Daugiau negu 100 metų senumo būgnas beveik prieš savaitę Rokiškyje prikeltas naujam gyvenimui – vietoj senos suplyšusios odos buvo užtempta nauja.
Iniciatyvos atgaivinti senovinę tradiciją – Velykų rytą mušti Prisikėlimo būgną – nusprendė imtis Rokiškio verslininkai Leonardas Šablinskas ir Raimondas Sirgedas.
Vyrai ėmėsi ieškoti meistro, kuris galėtų užtempti būgnui naują odą, kad senovinis instrumentas vėl prabiltų.
Mena grafą R.Tyzenhauzą
Šv.apaštalo evangelisto Mato bažnyčios varpinės bokšte būgnas stovėjo nuo 1877 metų, kai buvo pastatyti šie maldos namai.
Teigiama, kad žalvarinį 130 centimetrų skersmens oda aptrauktą būgną bažnyčiai padovanojo grafas Reinholdas Tyzenhauzas.
Būgno odą laikančios detalės prie instrumento korpuso pritvirtintos T raidės formos metalinėmis puošmenomis. Viena jų yra iš dviejų raidžių – TR, žyminčių R.Tyzenhauzo inicialus.
Rokiškio krašto istorijos muziejaus darbuotojos Onutės Mackevičienės teigimu, Rokiškio bažnyčios būgnas buvo pagamintas pagal kito, dar senesnio, būgno pavyzdį.
Jį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didysis etmonas Mykolas Kazimieras Pacas 1673 metais parsivežė iš laimėto mūšio su turkais prie Chotyno miesto (dabartinė Ukraina).
Atgaivino ne tik būgną
Rokiškio bažnyčios būgnas buvo mušamas kartą per metus – Velykų rytą. Jis žadindavo žmones ir kviesdavo į Prisikėlimo šventę.
„Aš pamenu, kad būgnas nutilo maždaug prieš tris dešimtmečius. Norėjosi jį vėl atgaivinti, todėl ėmėme ieškoti meistro, kuris galėtų suplyšusią odą pakeisti nauja”, – pasakojo L.Šablinskas.
Beje, jis buvo tas žmogus, kuris pažadino nutilusį miesto bažnyčios varpą – kelis mėnesius kasryt eidavo juo skambinti.
Vėliau J.Šablinsko valdomas kunigo Jono Katelės fondas ėmė mokėti algą darbą pradėjusiam varpininkui.
Likus kelioms dienoms iki Velykų, tų pačių Rokiškio verslininkų rūpesčiu atgijo ir Šv.apaštalo evangelisto Mato bažnyčios laikrodis. Buvo suremontuotas sugedęs jo mechanizmas.
Nustebino įspūdingu dydžiu
Vilnietis, grupės „Subtilu-Z” perkusininkas Vytautas Švažas, išgirdęs Rokiškio verslininkų prašymą suremontuoti senovinį būgną, iš karto sutiko.
Muzikanto pagamintų ir suremontuotų įvairių būgnų ir būgnelių skaičius jau pasiekė kelis šimtus.
„Sutikęs remontuoti tą būgną, neįsivaizdavau tikrojo jo dydžio. Net iš nuotraukos iki galo nesupratau, koks jis iš tikrųjų yra.
Kai atvažiavau ir savo akimis pamačiau – išsižiojau. Pirmą kartą teko tvarkyti tokį milžiną”, – pasakojo V.Švažas.
Iš pradžių perkusininkas tikėjosi, kad galės būgną parsivežti į savo dirbtuvę Vilniuje, tačiau teko šios minties atsisakyti. Nebuvo įmanoma didelių matmenų instrumento nuleisti iš bokšto.
Odą į varpinę kėlė virve
Muzikanto teigimu, šiam senoviniam būgnui reikėjo didelio gyvūno odos.
Rokiškio verslininko R.Kanopos įmonė „Daivida” padovanojo šviežiai nudirtą karvės odą.
Nuspręsta ją aukštyn į varpinę užkelti virve, mat siaurais sraigtiniais bokšto laiptais nebūtų lengva užgabenti keliasdešimt kilogramų sveriantį nešulį.
V.Švažas bokšte dirbo visą dieną iki tamsos.
„Oda turi išdžiūti. Džiūdama ji traukiasi ir įgauna vis geresnį skambesį. Jei būgną būčiau remontavęs savo dirbtuvėje, būčiau gerai išdžiovinęs odą. Dabar gali atsitikti taip, kad iki Velykų būgnas neskambės taip gerai, kaip galėtų”, – svarstė meistras.
V.Švažas sakė pirmą kartą išgirdęs apie tradiciją bažnyčioje mušti būgną Velykų rytą. Sužinojęs, kad du panašūs būgnai saugomi Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje, jis nuėjo ten.
Muzikantas apžiūrėjo saugomus muzikos instrumentus ir išsiaiškino, kad jų niekas nemuša – būgnai saugomi kaip istoriniai eksponatai.
Tradicija išliko tik keliose bažnyčiose
* Senovinė tradicija – Prisikėlimo būgnų mušimas Velykų rytą – išliko vos keliose Lietuvos bažnyčiose. Viena jų – Panevėžio rajone esanti Vadoklių Švč.Jėzaus Širdies bažnyčia.
* Joje saugomas būgnas ištraukiamas kartą per metus. Velykų rytą jis pastatomas bažnyčios šventoriuje. Šį seną instrumentą pasikeisdami muša du vyrai. Būgnininkai tvirtina, kad tai nėra lengvas darbas.
* Kada pagamintas Vadoklių bažnyčios būgnas – nėra žinoma. Manoma, kad ta data gali sutapti su bažnyčios pastatymu – 1876 metais.
