Spektaklis sukurtas pagal F. Dostojevskio miniatiūras, kurias sieja gyvenimo temos - atsakomybė mylimam žmogui, riba
tarp meilės ir neapykantos, ambicijų ir norų atsižadėjimas vardan kito, garbė, orumas, mirtis. Kadangi šios temos amžinos ir
amžiaus neturi, spektaklio žiūrėti kviečiama ne tik mokyklinio amžiaus auditorija, bet ir vyresni žiūrovai.
Vilniaus mažojo teatro vadovė Greta Cholina, antradienį pristatydama premjerą, sakė, kad tai kamerinis spektaklis, skirtas žiūrovui, kuris nori įsiklausyti ir rasti atsakymus teatro scenoje. „Jei vaikai ko nors ir nesupras, tai tikrai pajaus širdimi“, - įsitikinusi G. Cholina.
Režisierius P. Ignatavičius grįžta į Vilniaus mažąjį teatrą, kuriame debiutavo spektakliu vaikams „Grybų karas“. Praėjusiais metais jis tapo Lietuvos teatro sąjungos „Jaunojo režisieriaus eksperimento“ konkurso nugalėtoju ir pristatė spektaklio „Dostojevskis vaikams“ eskizą.
„Mane domina rimtoji literatūra, kurioje paliečiamos aštrios, filosofinės temos. F. Dostojevskis pasitikėjo vaikais, jis tikėjo, kad jie pajėgūs suprasti sudėtingus jo kūrinius. Todėl noriu atvirai, be palinksminimų, triukų ar žaidimų kalbėti su vaikais svarbiomis temomis“, - apie naujo spektaklio sumanymą kalbėjo režisierius.
Spektaklyje vaidins jauni aktoriai Agnė Šataitė, Tadas Gryn, Virginija Kuklytė. Pirmieji du, kaip ir režisierius, yra Vilniaus
mažojo teatro įkūrėjo Rimo Tumino mokiniai, o V. Kuklytė - aktorių ansamblio „Degam“ narė. Jie įkūnija skirtingus personažus iš svarbiausių rusų literatūros klasiko kūrinių. Trys jų sukurti iki 1848 metų, o rimčiausias romanas „Jaunuolis“ - po rusų literatūros klasiką sukrėtusio mirties nuosprendžio, kuris buvo staiga atšauktas, ir tremties.
Spektaklio metu žiūrovai sėdės Mažojo teatro scenoje ir bus labai arti aktorių ir jų įkūnijamų personažų. „Žaidžiame atvirą
vaizduotės teatrą su vaikais, nieko nepateikiame ant lėkštutės, skatiname mąstyti, svajoti“, - sakė režisierius P. Ignatavičius.
Visą literatūrinę medžiagą, kuri naudojama spektaklyje, F. Dostojevskis parašė suaugusiesiems. Yra žinoma, kad savo mylimai penkiametei dukteriai Liubai ir jos draugams F. Dostojevskis skaitydavo savo knygų ištraukas. Paskui sakydavo pažįstamiems, jog kaskart įsitikinąs savo spėjimų teisingumu: net sudėtingiausiose knygose yra vietų, kurias vaikas pajėgia suprasti.
F. Dostojevskis pats ketino laisvalaikiu išrinkti tokias ištraukas ir išleisti jas atskira knygele vaikams. Rašytojas nespėjo to padaryti, bet po jo mirties tokią knygą parengė leidėjai. Joje buvo sudėtos ištraukos iš sudėtingų rusų klasiko literatūros kūrinių: „Vargo žmonių“, „Netočkos Nezvanovos“, „Pažemintųjų ir nuskriaustųjų“, „Nusikaltimo ir bausmės“, „Jaunuolio“, „Brolių Karamazovų“.
Režisierius, aktorius P. Ignatavičius - ambicingas jaunosios kartos menininkas, režisieriaus Rimo Tumino auklėtinis. 2009 m. Šiaulių dramos teatre pastatė spektaklį „Kova“ pagal austrų rašytojo Franzo Kafkos tekstus (spektaklis buvo nominuotas net trims „Auksiniams scenos kryžiams“: už metų debiutą, antraplanį vaidmenį, kostiumus ir scenografiją), 2012 metų spalio mėnesį OKT / Vilniaus miesto teatre pagal F. Kafkos kūrinius pristatė spektaklį „Nuosprendis - metamarfozė“.
Vaikams skirtą spektaklį pagal F. Dostojevskio kūrybą režisierius laiko didžiule atsakomybe ir drauge didžiuliu kūrybos malonumu: „Spektaklyje žaisime atvirą teatrą. Atsisakėme netgi scenos - viskas vyks čia pat, prie žiūrovo: prie didžiulio apskrito stalo, prie kurio virsime įvairiausiais personažais; čia pat atsidursime Rusijos miestelyje, čia pat grįšime į Lietuvą. Sąlygiškas, atviras teatras tai leidžia. Ir man žavus šis gana įprastas, bet klasikinis teatro iliuzijos principas, kada stalas tampa miesteliu, vaiko lova ar bendravimo su žiūrovais vieta.“
