"Gegučių vaikai" - tai pasakojimas apie meilę ir tikėjimą, begalinį atlaidumą, nes atstumti ir palikti vaikai nesmerkia savo gimdytojų. Radę prieglobstį kituose namuose jie vis tiek ilgisi savo tikrųjų motinų.
Grįžo prie gimties temos
Šio filmo premjera sulaukė daug plojimų. Pusę metų stebėjusi vieną šeimyną, kur prieglobstį rado svetimi vaikai, režisierė nesmerkė motinų gegučių. Gyvenanti Šilutės rajone, netoli Vainuto kaimo, šeimyna režisierei I. Kurklietytei pasirodė nuoširdžiausia.
Atvykus į kaimą ir pradėjus kurti dokumentinį filmą, I. Kurklietytės laukė staigmena. Paaiškėjo, kad tuo metu viena karvė ėmė veršiuotis. Griebusi kamerą I. Kurklietytė pasileido per pievas ir nutarė įamžinti, kaip sunkiai gyvybė skinasi kelią į pasaulį ir kaip lengvai nuo jos nusigręžiama.
„Manau, veršiavimasis buvo ženklas, kad mano pasirinkimas buvo teisingas. Kurdama naują filmą ir šįkart grįžau prie savo pagrindinės temos - gimties“, - prisipažino pašnekovė.
Globotiniai nėra įvaikinami
Dokumentinis filmas „Gegučių vaikai“ - apie tikėjimą ir begalinį vaikų atlaidumą savo mamoms, kad ir kokios jos būtų.
Filme pasakojima apie tai, kaip augdami pas savo globėjus šie vaikai vyksta lankyti savo tikrųjų motinų. Svetimus vaikus priglaudusi ūkininkė Ona yra įsitikinusi, kad jie turi žinoti tiesą, bendrauti su savo gimdytojomis.
Ne paslaptis, kad tokios moterys, kurios, be savo vaikų, dar augina globotinius, dažnai apipilamos purvais, smerkiamos, žeminamos, net kaimynai jų nesupranta.
O tokia meilė globojamiems vaikams yra nesavanaudiška, kiekvieną akimirką jie gali grįžti pas savo tikruosius tėvus, nes nėra įvaikinami.
„Sulaukus senatvės tokie vaikai savo globėjams tikrai nepaduos stiklinės vandens. Bet mano filmo herojė Ona to ir nesitiki“, - sakė režisierė I. Kurklietytė.
Konkurencija tarp vaikų neišvengiama
Priglaudus šeimoje svetimus vaikus, kyla įvairių nesusipratimų. Pasitaiko atvejų, kai globėjų vaikai ima konkuruoti su '“gegučiukais“ dėl meilės.
Tikrajam vaikui būna nelengva, kadangi „gegučiukai“ imlesni, jiems reikia daugiau dėmesio. Kita vertus, adaptuoti vaikai būna dėkingesni globėjams.
Siūlė titulą už komediją apie vyrus
Apie režisierės I. Kurklietytės kūrybą kino teatre „Pasaka“ kalbėjusi kino kritikė Izolda Keidošiūtė juokavo, kad jau seniai siūlė ją paskelbti Metų moterimi.
Kai I. Kurklietytė sukūrė juostą „Vyrai“ apie nevykėlius menininkus, I. Keidošiūtė apsidžiaugė, kad šalyje pagaliau atsirado žmogus, mokantis kurti komedijas. Vėliau režisierė komedijų daugiau nekūrė, o šį titulą gavo už kitus darbus.
Trauma - visam gyvenimui
Filme „Gegučių vaikai“ gvildenama tema yra svarbi psichologiniu požiūriu. Savimi nepasitikintys ir nusivylę nepilnamečiai – savanoriškos emocinės paramos telefonu tarnybos „ Jaunimo linija“ kasdienybė.
Jausmas, kad vaikas niekam nereikalingas, paliktas, atstumtas, kai nėra į ką įsikibti, kuo pasitikėti, yra labai pavojingas. Pašliję vaiko ir tėvų santykiai, o ypač jei tai atsitinka bendraujant su motina, žaloja jo asmenybę.
Vien Vilniaus „Jaunimo linija“ per parą sulaukia 10-12 skambučių dėl sunkumų bendraujant su tėvais. Tai - antra pagal svarbumą priežastis, dėl kurios nepilnamečiai kreipiasi pagalbos į savanorius. Pirmąją vietą pagal telefoninių skambučių kiekį sudaro meilės, partnerystės, draugystės temos. Trečioje - nepilnamečių mintys apie savižudybę, gyvenimo beprasmybę,
Prie „Jaunimo linijos“ budintys savanoriai stengiasi padėti nusivylusiems nepilnamečiams būti atverti savo jausmus.
„Sunkiausia, kai vaikai lieka vieni su savo jausmais. Jei kaupiasi vidinis skausmas, jis gali prasiveržti savęs žalojimu, kitokiomis agresijos formomis, netgi mintimis apie savižudybę“, - įspėjo Vilniaus „Jaunimo linijos“ vadovė psichologė Jūratė Kudarauskaitė.
Atstumti vaikai linkę prisiimti atsakomybę. Jie dažnai galvoja, kad yra dėl visko kalti. Netgi tada, kai moteriai dėl girtavimo ar kitų priežasčių atima motinystės teisė, vaikas prisiima dėl to atsakomybę.
Sunku ir tiems vaikams, kurių tėvai išvykę uždarbiauti į užsienį. Tada labai svarbu, kokioje aplinkoje jie lieka. Nuo to priklauso vaikų savijauta, ar jie jaučiasi saugūs, ar turi su kuo pasikalbėti, ar - ne. Neretai tokiems vaikams trūksta žmogaus, kuris juos išklausytų, paguostų.
