Šio unikalaus šokio ir muzikos spektaklio Lietuvoje iniciatorė Marija Pipiraitė tvirtina, kad trupės pasirodymų sukeliamus įspūdžius sunku perteikti šio reginio nemačiusiems.
Pirmą kartą trupės pasirodymą Marija išvydo Vokietijos Diuseldorfo mieste, kur vyko Kinijos dienos. Nuo to laiko ji nenustojo galvoti, kad neįgaliųjų menininkų trupę turėtų išvysti ir kuo daugiau Lietuvos žmonių.
- Kaip kilo mintis suorganizuoti „My Dream“ pasirodymą Lietuvoje? - pakausėme M. Pipiraitės.
- Kai pirmą kartą sudalyvavau trupės pasirodyme Diuseldorfe, po jo kažkas tarsi pasikeitė. Pakeičiau vakaro planus, galvoje sukosi įvairios mintys apie gyvenimą, siekius, svajones.
Grįžusi visiems pasakojau apie šį pasirodymą, tačiau nežinojau tiksliai, kas šie atlikėjai. Pradėjau rinkti informaciją internete ir tik tada sužinojau, jog tai pasaulinio garso trupė.
Nuo to laiko nepaleido mintis, kaip nuostabu būtų, jei šios trupės pasirodymą galėtų išvysti Lietuvos žmonės. Ypač stokojantys ryžto, vilties ir optimizmo.
Praėjusių metų kovą susisiekiau su trupės vadovais ir paklausiau ar jie sutiktų atvykti. Nors ir sulaukiau teigiamo atsakymo, pati nesiryžau imtis tokio didelio renginio organizavimo.
Tačiau idėja manęs nepaleido. Ji sustiprėjo man viešint Indijoje. Grįžusi iš ten, parašiau trupei dar kartą. Vadovai atsakė, kad nors jau yra aplankę 77 pasaulio šalis, niekada nėra buvę Baltijos valstybėse. Geografiškai artimiausia Lietuvai Kinijos neįgaliųjų meno trupės aplankyta šalis buvo Lenkija.
Jie mielai sutiko atvykti. Siekdami pažinti Lietuvą, noriai praleis čia ir daugiau dienų.
- Kinai – talentinga tauta. Jų artistų pasirodymus mūsų tautiečiai jau ne kartą yra stebėję Lietuvoje. Kuo nustebins „MyDream“?
- Nuo pat sumanymo pradžių kankino dvi baimės. Pirmiausia norėjosi, kad trupės pasirodymas nebūtų asocijuojamas su Kinijos cirku. Tai visiškai skirtingi dalykai. Antra, kad nebūtų stigmatizuojama ir galvojama, jog šis renginys – tik žmonėms su negalia, arba rengiamas su intencija gauti užuojautą.
„My Dream“ pasirodymas tuo ir išskirtinis, jog jį atlieka žmonės, turintys klausos, regos bei fizinę negalią. Tačiau jų aukšto meninio lygio pasirodymai žavi profesionalumu, atsidavimu.
Manau, „My Dream“ pasirodymas išsiskiria ne tik estetine, bet ir psichologine puse. Jį stebint, tiesiog užplūsta emocijos, keičiasi mintys. Parodo, kiek daug žmogus gali, kai iš tikrųjų kažko nori.
Trupės pasirodymų metu persipina rytų kultūros menai, šokami kinų tradiciniai šokiai, baletas, vaidinama, dainuojama. Skamba pianino ir net džiazo kūriniai.
- Kuris trupės pasirodymas paliko didžiausią įspūdį?
- Sunku kalbėti apie pasirodymą, kurio galia pajaučiama tik būnant, matant, girdint – pačiame koncerte.
Didelį įspūdį neabejotinai paliko žymiausias trupės šokis „Thousand-hand Bodhisattva“, kuriame 22 atlikėjai, turintys klausos negalią, gyvai kuria Budos paveikslą. Šis numeris tiesiog užburia savo tikslumu, harmonija, kostiumais. Hipnotizuojantis reginys. Ne veltui vaizdo dalinimosi portale „Youtube“ jis peržiūrėtas milijonus kartų.
Neįtikėtinas ir „Peking opera“ numeris. Jo metu klausos negalią turintys artistai vaidina pagal regos negalią turinčių atlikėjų įgarsinimą, atliekamą muziką. Kaip abi artistų grupės per šiuos pasirodymus „susikalba“ man iki šiol lieka nesuvokiamu stebuklu. Tačiau judesio ir garso sinchronizacija yra tobula.
- Kinijos neįgaliųjų trupės artistai pripažinti žmogaus galimybių ambasadoriais, UNESCO jiems yra suteikusi „Artistų už taiką“ vardą. Ar išties trupės pasirodymai – daugiau nei estetinį pasigerėjimą teikiantis renginys?
- Neabejotinai ir ne veltui trupei suteikti tokie įvertinimai. Kaip aš sakau, „My Dream“ savo pasirodymais tiesiog kuria kitokią visuomenę. Jie kviečia keisti požiūrį, naikinti barjerus.
Gaila, bet kartu lyg ir suprantama, jog rūpindamiesi žmonių su negalia integracija į visuomenę, esame linkę akcentuoti tik jų negalią. Todėl visas visuomenės rūpestis dažniausiai nukreipiamas tik į neįgaliųjų „buitinės“ gyvenimo pusės gerinimą. Betgi ne mažiau svarbi turi būti ir psichologinė tokių žmonių gerovė.
„My Dream“ artistų pasirodymai niekada nepalieka abejingų. Jie įkvepia, suteikia optimizmo. Įspūdingais reginiais žiūrovai pratinami ne gailėti, o būti kartu, priimti neįgaliuosius kaip lygius asmenis.
Todėl ir Lietuvoje „My Dream“ pasirodymas rengiamas pirmiausiai ne komerciniais tikslais. Renginyje laukiame visų žmonių, trokštančių ne tik įspūdžių kupino reginio, bet ir išliekamosios dvasinės vertės.
Šiuo metu taip pat aktyviai bendraujame su verslo įmonėmis, įvairiomis organizacijomis ir valstybinėmis įstaigomis. Prie renginio rėmimo kviečiame prisidėti labai neįprastu būdu – suteikiant galimybę neįgaliesiems pamatyti „My Dream“ renginį nemokamai.
Manau, kad neįgaliųjų trupės iš Kinijos pasirodymas lietuvaičių atmintyje išliks kaip išskirtinis įvykis, bent kiek pakeisiantis žmogaus galimybių ribų suvokimą. Kiekvienas lietuvaitis turi unikalią galimybę įsitikinti, kad žmogaus galimybės slypi jo vidiniame ryžte, tikslų nuoširdume ir troškime augti.
