Klaipėdos apskrities viešojoje Ievos Simonaitytės bibliotekoje atidaryta A. Boso paroda suviliojo gausų būrį meno gerbėjų ir jo draugų, norėjusių ne tik pasveikinti 70-metį švenčiantį autorių, bet ir išvysti vienoje vietoje eksponuojamą unikalų jo medalių ir monetų rinkinį. A.Bosas - vienas produktyviausių Lietuvos medalistikos atstovų, sukūręs šimtus įvairias istorines datas, iškilias asmenybes įamžinančių medalių.
Lietuvos praeitis, jos sąsajos su dabartimi - svarbi visos A. Boso kūrybos tema. Jubiliejinėje parodoje eksponuojami medaliai primena didikus, rašytojus, poetus, dailininkus, švietėjus, kitus lietuvių kultūros ir visuomenės veikėjus. Savo medaliuose pavaizdavęs Martyną Mažvydą, Vincą Kudirką, Antaną Vienažindį, Miką Petrauską, Jurgį Baltrušaitį, Antaną Vaičiulaitį, Balį Buračą, Joną Aistį, Marių Katiliškį, Vytautą Mačernį, Juozą Balčikonį, Jurgį Lebedį autorius tvirtina, kad tai - tik nedidelė dalis pagarbos vertų šviesuolių.
Grakščiai komponuodamas linijų ritmus, reljefus, herojų portretus ir rašytinius tekstus A. Bosas savo medaliuose metaforiškai perteikia jų gyvenimo siužetus - šitaip randasi „mažieji paminklai“. Atradimai ribotoje erdvėje jam padeda kurti monumentalius darbus.
Jubiliejinėje parodoje eksponuojamas medalis Radvilai primena kitą A. Boso kūrinį: šio didiko giminei Kėdainiuose pastatytą įspūdingą skulptūrinę kompoziciją. Autoriui už ją buvo skirta Vyriausybės kultūros ir meno premija.
Lietuvos banko skelbiamų konkursų nugalėtojas A. Bosas sukūrė nemažai proginių monetų, irgi primenančių reikšmingus įvykius ir datas. Jo darbai - Klaipėdos universiteto rektoriaus medalis ir grandinė, Senato narių regalijos. Kai kuriuose medaliuose skulptorius įamžinęs savo draugus menininkus, kituose - perteikęs kelionių įspūdžius. Pergalės deivei Nikei skirtas medalių ciklas rodo, kad A. Bosui nesvetimi ir šiuolaikiškomis plastikos formomis perteikti Antikos siužetai.
„Visada jaučiau potraukį istorijai. Persikėlęs gyventi į Klaipėdą susidomėjau Mažosios Lietuvos praeitimi, jos šviesuoliais. Anksčiau, kai dar buvo sunku prieiti prie autentiškų šaltinių, man daug padėjo istorikai. Tautos nueitą kelią atspindi ne vien paminklai miestų aikštėse ir skveruose. Nedidelis bronzinis medalis - lygiai tokia pati istorija, sutelpanti žmogaus delne“, - kalbėjo A. Bosas.
Gyvasis klasikas A. Bosas buvo vienas aktyviausių lietuvių moderniosios skulptūros sąjūdžio lyderių. Klaipėdos parke stovinti jo skulptūra „Mažvydas“ sovietmečiu netgi buvo patraukta į kitą vietą.
Padvelkus gaivesniems vėjams, senamiestį praskaidrino jo darbas „Bokštas“ su J. Baltrušaičio epitafija: „Kaip dažnai ant džiaugsmo sparnų mus aplanko liūdesys“ - bronzoje perteikta sakmė apie miestą ir laiką. Klaipėdos universiteto kiemelyje atidengta A. Boso skulptūra „Ilgesio paukštė“.
Pastarąjį dešimtmetį A. Boso darbai sklido po visą pasaulį - papuošė Vokietijos, Vengrijos, Bulgarijos viešąsias erdves. Klaipėdietis net tris kartus kaip garbės svečias lankėsi Pietų Korėjoje vykstančioje solidžioje tarptautinėje Busano bienalėje - ten sukurti jo darbai eksponuojami tenykštėje skulptūrų galerijoje. Visada spinduliuojantis energija, autoironijos ir humoro jausmo nestokojantis A. Bosas tebeieško naujovių, yra dažnas Jelgavos ledo skulptūrų simpoziumų svečias.
Parodos autorius prisipažino, jog monumentalūs darbai iš skulptorių išsiurbia nemažai laiko: „Kurdamas medalius atsikvėpiu nuo įvairių rūpesčių. Tokiems darbams nereikia dirbtuvių, granito luitų, įmantrių įrankių. Brandinti idėjas ir kurti medalius - maloni veikla. Galėčiau tai daryti ir kelių kvadratinių metrų ploto kambarėlyje.“
˙
