Šalia kitų privalomų kūrinių smuikininkai turėjo išmokti Wolfgango Amadeaus Mozarto arba Josepho Haydno koncertą smuikui su J. Heifetzo ar savo autorinėmis kadencijomis. Konkurse skambės ir J. Heifetzo transkripcijos bei specialiai sukurta Broniaus Kutavičiaus pjesė. Dar viena naujovė - G. Kremerio vadovaujamo kamerinio orkestro „Kremerata Baltica“ dalyvavimas renginio finale.
Pats G. Kremeris neslepia nesantis didelis konkursų šalininkas. „Tikras menas - tai ne varžybos, - mano maestro. - Kita vertus, konkursai moko dalykų, kurie lydi artistą visą gyvenimą: reikiamu momentu susitelkti, mobilizuoti jėgas, galvoti tik apie muziką - ne apie save.“
Po visą pasaulį klajojantis menininkas kartą per ketverius metus praleidžia savaitę J. Heifetzo konkurse Vilniuje ir dėl to, kad jam rūpi Baltijos šalių muzikos tradicijos, palaikyti šių šalių ir apskritai gabų pasaulio jaunimą. Kilęs iš Rygos, jis jaučiasi tvirtai susijęs su šiais kraštais.
Vilnius J. Kremeriui - ne tik J. Heifetzo gimtinė, bet ir pirmųjų gastrolių, sėkmių bei pažinčių miestas. Kadaise jis čia pagrojo savo pirmąjį rečitalį. Vilniuje prieš 16 metų buvo suburta, pirmosioms Europos gastrolėms rengėsi „Kremerata Baltica“. Tarp šio orkestro muzikantų yra ir J. Heifetzo konkurso dalyvių.
O J. Heifetzo miestu Vilnius buvo pripažintas tik Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Iki tol Vilniuje gimusį smuikininką muzikinė visuomenė laikė amerikiečiu, mat 1917-aisiais JAV tapo jo antrąja tėvyne. Ten J. Heifetzas įsitvirtino pasaulio muzikos olimpe.
Tai buvo vienas nedaugelio artistų, turėjusių labai ryškų, savitą smuikavimo braižą. Jo grojimą būdavo galima atpažinti per kelias sekundes. Net grieždamas pasiutusiu tempu, J. Heifetzas niekada nežalodavo, nevulgarindavo muzikos, apgalvotai kontroliuodavo kiekvieną natą ir frazę.
Spalvingoje jo asmenybėje įstabiai sugyveno kraštutinumai ir įvairūs potraukiai. Jis buvo talentingas kompozitorius ir muzikos
aranžuotojas, fotografas, automobilininkas, buriuotojas ir sodininkas.
Muzikas galėdavo užtrenkti duris prieš garbingus, bet nekviestus svečius, atsisakyti pietauti su karaliumi. Bet Antrojo pasaulinio karo metais jis nešykštėjo laiko koncertams fronto linijose - griežė kareiviams, sužeistiesiems, karo pabėgėlių stovyklose.
Prireikė šimto metų suvokti svarbų faktą, kad vienas didžiausių XX amžiaus smuikininkų gimė Vilniuje. 2001-aisiais J. Heifetzo 100-mečio proga prie Vilniaus gatvės 25-ojo namo, kuriame kadaise jis lankė Imperatoriškos rusų muzikos draugijos mokyklą, pritvirtinta menininko atminimo lenta buvo pirmasis žingsnis susiejant jį su Vilniaus kultūra. Tais pat metais įvyko ir 1-asis J.Heifetzo smuikininkų konkursas, tapęs gyvuoju paminklu smuiko legendai.
Šio konkurso perklausos - atviros visuomenei. Vasario 27-kovo 1 d. nuo 9.30 val. konkursantus bus galima išgirsti Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Kovo 3 d. šeši stipriausi nuo 16 val. smuikuos su „Kremerata Baltica“ Nacionalinėje filharmonijoje.
