Kaip lrytas.lt sakė Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnioji muziejininkė Daina Snicoriūtė, Jankauskų šeima vienkiemyje Stuomeniškių kaime, įsikūrusiame netoli Krekenavos, apsigyveno maždaug 1980 metais. Sodybą jie pirko iš garbaus amžiaus moters, kuri jiems paaiškino, kad kieme stovintis kryžius išdrožtas garsaus dievdirbio Vinco Svirskio.
Pačioje skoningai drožinėto kryžiaus apačioje buvo išdrožinėti ir jo sukūrimo metai – 1895-ieji. Vėliau, kryžių nusprendus perkelti arčiau namų, papuvusią jo apačią teko nupjauti, todėl šie skaičiai neišliko. Todėl šią datą šeimininkai iškalė metalinėje plokštelėje ir pritvirtino prie kryžiaus.
Muziejininkams nekyla abejonių, kad tai tikrai garsaus Aukštaitijos dievdirbio V. Svirskio (1835-1916) rankų kūrinys. Maždaug apie 1890-1895 metus jis kaip tik šiose apylinkėse ėjo per žmones droždamas kryžius, koplytstulpius.
Jankauskų padovanoto muziejui kryžiaus drožyba būdinga būtent šiam kūrėjui. „Pavyzdžiui, skersmens prikalimas būdingas V. Svirskiui“, – vardino D. Snicoriūtė. Greičiausiai ir šį kryžių garsusis meistras išskobė iš šaknimis aukštyn apversto ąžuolo – manyta, kad taip mediena ilgiau nesupūna.
Nuo niokojančio gamtos jėgų poveikio sodybos šeimininkai kryžių saugojo kaip išmanydami, nuolat perdažydavo. Muziejaus darbuotojai džiaugiasi, kad taip jis iš tiesų buvo apsaugotas nuo sunykimo.
„Ir pats V. Svirskis mėgdavo savo išdrožtus kryžius dažyti. Tiesa, tais laikais dažai buvo brangūs, todėl ne visuomet jie būdavo dažomi, o ir iki mūsų laikų ši polichromija beveik neišliko“, – pasakojo D. Snicoriūtė.
Nors šis V. Svirskio kryžius nebuvo įtrauktas į kultūros paveldo registrą, į Jankauskų sodybą pasižiūrėti kryžiaus žmonės užsukdavo. Šeimininkai ne kartą sulaukė įvairių muziejininkų pasiūlymų jį atiduoti muziejams, parduoti kryžių jiems prašė privatūs kolekcininkai.
Tačiau Jankauskai su kryžiumi, kurį labai vertino ir prie kurio įvairiomis progomis visa giminė fotografuodavosi, atsisveikinti vis nesiryždavo.
Vis dėl to daugiau nei šimtmetį po atviru dangumi praleidusiam kryžiui jau reikėjo rimtos žmonių pagalbos. „Sodybos šeimininkai suprato, kad patys jo restauruoti nepajėgs ir nusprendė perduoti jį muziejui“, – pasakojo D. Snicoriūtė.
Neseniai nuvažiavę jo parsigabenti, Panevėžio kraštotyros muziejaus darbuotojai turėjo nemažai paplušėti. Pirmiausiai jie kryžių atsargiai, stengdamiesi nepažeisti medienos, turėjo išlaisvinti iš betono, kur jis buvo įbetonuotas – betoną ir akmenis teko trupinti kaltu centimetras po centimetro.
Pagaliau kryžių paguldžius ant žemės ir išmatavus paaiškėjo, kad jo aukštis – beveik 2,5 metro. Manoma, kad anksčiau jo aukštis siekė apie 3,5 metro.
Į Panevėžio muziejų atgabentas kryžius šiuo metu džiovinamas, vėliau jis bus valomas, tiriamas, atliekami medžio kietinimo darbai. Vėliau jį galės apžiūrėti Panevėžio kraštotyros muziejaus lankytojai.
Tai tik trečias originalaus liaudies menininko V. Svirskio kryžius, papildęs Panevėžio kraštotyros muziejaus fondus. Du kryžius ir skulptūrėlę, taip pat priskiriamą šiam drožėjui iki šiol turėję panevėžiečiai muziejininkai džiaugiasi nauju vertingu eksponatu.
Nors per savo gyvenimą V. Svirskis yra sukūręs daugiau nei 200 kryžių ir koplytstulpių, tačiau iki šių dienų šių medinių grožybių tėra išlikę apie 50. V. Svirskio darbų yra Lietuvos dailės ir Nacionaliniame, Kėdainių krašto muziejuose.
Kad Panevėžio kraštotyros muziejus gavo vertingą ir retą eksponatą, patvirtino ir menotyros mokslų daktarė, religinės skulptūros ir kryždirbystės tyrinėtoja Skaidrė Urbonienė. Jos teigimu, šis V. Svirskio 1895 m. dirbtas kryžius pasižymi lakoniškomis, konstruktyviomis formomis, o saikinga puošyba apsiriboja spindulių reljefu, išryškinančiu kryžmą. Menotyrininkės nuomone, šis kryžius svariai papildys Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinį.
