Operos Apolonu J. Kaufmanną pavadino vienas žymus dirigentas turėdamas omenyje ne tiek patrauklią jo išvaizdą, kiek tobulą dainavimą ir savikontrolę.
J. Kaufmannas savo balsą pavertė unikaliu instrumentu. Jis veria nuožmia jėga ir glosto ausį šilkiniu minkštumu, perteikia herojiškas emocijas ir intymiausius sielos virpesius, romantiškas svajas ir nežabotą aistrą.
Nė vienas šių dienų vokalistas nedainuoja tokios įvairios muzikos kaip šis tenoras. Ir daro jis tai taip stilingai, kad suklaidinti klausytojai neretai jį pavadina italu ar prancūzu, bet tik ne vokiečiu.
J.Kaufmannas nepraleidžia progų į griausmingas partitūras įlieti ir švelnių, subtilių tonų.
Solistas vis dažniau gretinamas su žymiausiais operos tenorais, bet jis išsiskiria iš kitų balso lankstumu ir šiluma, neįtikėtinai gausia emocijų ir spalvų gama, savo vaidmenų psichologiniu tikslumu.
Solisto balsas nerauna nuo kėdžių gerbėjų, bet prikausto prie jų publiką, kai jis lyg chirurgas skalpeliu skverbiasi vis gilyn į savo herojų pasąmonę.
„Dainuodamas patiriu pakilius ir griaunančius jausmus, – prisipažino tenoras viename interviu. – Visi jie yra manyje. Tai šiek tiek gąsdina. Ačiū Dievui, palikdamas sceną vėl tampu kasdienišku J.Kaufmannu.”
Prieš porą mėnesių po skandalingos „Lohengrino” premjeros teatre „La Scala” vienas garbus italų kritikas rėžė, kad šį teatrą reikėtų uždaryti, jeigu ne „dieviškasis Kaufmannas”.
Tačiau ir jis spektaklyje sukūrė netradicinį herojaus įvaizdį: operos autorius Richardas Wagneris herojų pavaizdavo kaip pusdievį ir pasaulio gelbėtoją, o J.Kaufmannas – kaip kenčiantį, žemiškos meilės draskomą žmogų.
Solistas neretai nustebina net labiausiai patyrusius muzikos profesionalus įkūnydamas scenoje tai, kas anksčiau atrodė neįmanoma. Svarbiausia – įtikindamas savo požiūriu.
Internete gausu meilės prisipažinimų žaviam dainininkui. Viena jo gerbėjų pareiškė, kad klausytųsi ir mokėtų už J.Kaufmanno dainavimą net tada, jei šis įgarsintų telefonų knygą. Operomanai solistą vadina genijumi.
Superžvaigždžių orbitoje J.Kaufmannas įsi-tvirtino ne taip seniai. Jo talentas abejones galutinai išsklaidė po 2011-ųjų „Valkirijos” ir po jos ėjusios „Fausto” premjeros Niujorko „Metropolitan Opera” scenoje.
Abiejų spektaklių transliacijas kino teatruose matė ir lietuvių publika. Juose J.Kaufmannas sukūrė pagrindinius Zygfrido ir Fausto vaidmenis.
Nuo tada kiekvienas solisto debiutas operose ir solinės programos tampa tarptautiniu muzikos gyvenimo įvykiu.
„Svarbiausia surasti tikrąjį savo balsą, jo spalvą, savo instrumentą, nes jis yra patikimiausias. Visi kiti anksčiau ar vėliau sulūžta”, – atskleidė dainininkas.
Mat kadaise netinkamas mokymas ir patarimai vos nesužlugdė J.Kaufmanno karjeros.
Baigiantis pirmiesiems darbo metams pagal kontraktą Sarbriukeno teatre, jis buvo beveik praradęs balsą.
„Negalėjau dainuoti net paprasčiausių partijų. Balsas taip nusėsdavo, kad atrodė tuoj neprakalbėsiu. Tai buvo siaubingas pojūtis”, – prisiminė beveik dviejų dešimtmečių įvykius solistas.
Tačiau J.Kaufmannui pavyko susirasti naują mokytoją, kuris atskleidė tikrąsias jo balso spalvas, ir solistas per daugelį metų nepriekaištingai įvaldė naująjį instrumentą.
J.Kaufmannas rūpestingai jį saugo. Solistas stengiasi, kad jo pasirodymų skaičius per metus neviršytų 80-ies. Kai reikia, jis moka pasakyti „ne”.
Kad neužkluptų netikėtos ligos, šaltuoju metų laiku tenoras vengia pasirašinėti auto-grafus, o laisvalaikį gastrolėse dažniausiai leidžia viešbutyje.
Praėjusį pavasarį dainininkas dėl infekcijos keliems mėnesiams buvo nutraukęs karjerą, atsisakęs svarbių kontraktų. Tai sukėlė nemenką tarptautinį atgarsį.
Todėl solistui teko aiškintis savo gerbėjams po to, kai jis netikėtai pasirodė ant Miuncheno stadiono vejos per EFFA čempionų lygos finalo atidarymą. Norėdamas nuraminti pasipiktinusius gerbėjus, J.Kaufmannas išplatino pareiškimą, kad stadione dainavo pagal fonogramą ir be honoraro.
Solistas iki šiol per sezoną pasirodydavo keturiose penkiose garsių operos teatrų premjerose. Tačiau pastaruoju metu ėmė jų atsisakyti. Mat jis nenori iš anksto įsipareigoti vaidmenims, kurie po penkerių metų jam gali pasirodyti nepatrauklūs.
Premjeros jam – tai mažiausiai penkios savaitės repeticijų, kurių metu negalima ištrūkti dainuoti kitur. Tad pasirodyti laiko patikrintuose spektakliuose, jo nuomone, naudingiau: laiko sąnaudos mažesnės, o užmokestis toks pat.
„Dirigentai dirba savo darbą iki mirties, dainininkai – ne. Dabar yra mano laikas, patys svarbiausi metai, todėl jų eikvoti naujiems pa-
statymams neverta”, – įsitikinęs J.Kaufmannas.
Praėjusią savaitę jis debiutavo R.Wagnerio „Parsifalyje” Niujorko teatre „Metropolitan Opera”. Kovo 2-ąją šis spektaklis bus transliuojamas „Forum Cinemas” kino centruose Vilniuje ir Kaune.
Tarp „Parsifalio” repeticijų ir spektaklių solistas užsimojo dainuoti ir solinius koncertus JAV bei Kanadoje.
J.Kaufmanno debiuto „Parsifalyje” diena – vasario 15-oji – artistui ir jo gerbėjams svarbi ir dėl kitos priežasties: įrašų kompanija „Decca” išleido pirmąjį jo albumą su R.Wagnerio kūriniais.
Kaip tik šio kompozitoriaus muzika atvedė J.Kaufmanną į operų pasaulį. Ją šeimos ratelyje dainuodavo – nuo bosų iki sopranų arijų – solisto senelis Fritzas, pritardamas sau fortepijonu. Dideli klasikos mėgėjai buvo ir J.Kaufmanno tėvai. Jie nuo mažens vedėsi sūnų į simfoninius koncertus.
„Man pasisekė, kad anksti susipažinau su klasikine muzika, ypač vokiečių opera”, – džiaugiasi J.Kaufmannas.
Galbūt ir dėl to, pastudijavęs po mokyklos kelis semestrus matematiką, jis nutarė pasukti muzikos keliu.
Atlikėjo honorarai pasakiški. Pinigus jis investuoja į nekilnojamąjį turtą.
Be to, dėl šio tenoro kovoja ne tik svarbiausi pasaulio teatrai ir festivaliai, bet ir prabangių prekių gamintojai. J.Kaufmannas yra „Rolex”, „Strenesse” marškinių ir BMW koncerno reklaminis veidas.
Tobulumo scenoje siekiančiam menininkui ši veikla neatrodo žeminama.
„Kodėl menininkai turėtų būti abejingi gražiems ir maloniems daiktams? – savo interneto svetainėje klausia J.Kaufmannas. – Man malonu juos reklamuoti.
Aš jaučiuosi patogiai su „Gabriele Strehle” marškiniais ir kostiumais. O BMW žaviuosi nuo vaikystės. Kai svainis studijų metais man pasiūlė darbą BMW salone, net savo garbanas dėl to paaukojau.”
Vertinantis prabangą J.Kaufmannas anaiptol neatrodo puošeiva. Kartais jis net stebina laisvu aprangos stiliumi. Pavyzdžiui, televizijos pokalbių laidose dažnai mūvi džinsus ir vilki marškinius ar sportiškus megztukus.
Kartą solistas išėjo vienmarškinis ir į koncertų sceną. Garsiame Ispanijos festivalyje koncerto metu sukaitęs jis atsiraitojo marškinių rankoves, prieš tai žaismingai pridėjęs prie lūpų pirštą, kad publika susilaikytų nuo komentarų.
J.Kaufmannas nelieja prakaito sporto salėse. Jis saikingai mankštinasi, plaukioja, mėgsta daug vaikščioti. Prieš pasirodymus visada daro jogos pratimus.
Artistas negali gyventi be trijų dalykų – savo šeimos, muzikos ir gamtos. Keliaudamas jis labiausiai pasiilgsta savo trijų atžalų, likusių Miunchene su žmona vokiečių dainininke Margarete Joswig, taip pat namų bibliotekos ir muzikos įrašų.
