– Mielas Barry, jūs, be abejo, esate turtingas žmogus, milijonierius, ar ne?
– Gaila, bet ne. Visus pinigus uždirbo mano leidžiami autoriai. Bet mano leidykla laikosi labai gerai.
– Šiaip ar taip, jūs demonstruojate, kad galima puikiausiai verstis leidžiant knygas vaikams ir paaugliams. Kodėl visą karjerą taip domitės knygomis jauniesiems skaitytojams?
– Manau, kad knygų vaikams leidyba malonesnė, nes vaikai visur ir visada seka paskui savo vaizduotę. Jie neturi išankstinės nuomonės, kas yra „aukšta“ ir „žema“ literatūra – jei istorija paveiki, jie pasiryžę leistis į kelionę pro rūbų spintą ar į giliausius tunelius. Jie taip pat „myli“ knygas ir rašytojus daug emocianaliau nei suaugusieji – jiems skaitymas yra gyvybės ir mirties klausimas.
– „Jei ne B. Cunninghamas, Haris Poteris greičiausiai iki šiol kankintųsi sandėliuke po laiptais“ – tai J. K. Rowling žodžiai. Ar tada, kai dirbdamas leidykloje „Bloomsbury“ pasirašėte sutartį su šia rašytoja , tikėjote, kad knygų serija apie šį berniuką ateityje taps tokia populiari?
– Žinoma, ne. Aš net nežinojau, kad J. K. Rowling knygą atmetė daugybė kitų leidėjų. Man tiesiog labai patiko istorija apie vaikų draugystę ir tas savitas humoras. Jie juokėsi pavojaus akivaizdoje ir verkė iš laimės – tai labai paveikus ir emocionalus derinys. O kur dar magija, internatinė mokykla, vaikų nuotykiai! Tada spėjau, kad vaikams tai turėtų patikti, bet nė minties neturėjau, kad tą istoriją pamėgs ir suaugusieji. Gal suaugusieji taip pat nori tikėti stebuklais ir blogį nugalinčia draugystės jėga.
– Kokia, jūsų manymu, knygų serijos apie Harį Poterį fenomeno paslaptis?
– Iš tiesų – noras tikėti, kad mes galime įveikti blogus dalykus ir kad geroji magija gali nugalėti visų mūsų neapykantos ir destrukcijos jėgas. Visa tai įvilkta į mielą istoriją, kuri nuveda į ištisą pasaulį su savo taisyklėmis, maistu, mitologija ir draugyste.
– Ar R. Gordono ir B. Williamso „Tunelius“ galima laikyti panašiu fenomenu?
– Mano manymu, šie spalvingi vyrukai, kaip ir Haris Poteris, atrado universalų mitą, kuris išties traukia – nuo seno mes iš žemės kasame įvairiausias senienas, joje laidojame mirusiuosius, ten ieškome savo praeities ir vertingų mineralų. Pasaulis, esantis po mūsų kojomis, labai įdomus – visiems rūpi, kas iš tiesų ten slypi ir ką tai galėtų reikšti. Be to, Roderickas ir Brianas – nuostabūs pasakotojai, sugebantys sukurti įtikinamus personažus ir išties bauginantį veiksmą. Tobula!
– Kodėl skaitytojams taip patinka knygų serijos? O gal tai tik protinga rinkodara?
– Ne. Skaitytojams patinka gyventi organiškuose pasauliuose, kurie plečiasi ir keičiasi kartu su jais. Prisiminkite „Žiedų valdovą“, „Sostų karus“, „Vakarų sparną“. Manau, kad labiausiai traukia tai, kad juose sukurti pasauliai yra labai platūs ir sudėtingi.
– Žinau, kad nėra vieno recepto, kaip parašyti populiarią knygą vaikams arba paaugliams. Vis dėlto be kokių savybių knyga jauniesiems skaitytojams neišpopuliarės?
– Mano galva, svarbiausia yra rašytojo balsas. Jei jis atranda tikrai autentišką, su jo vaikyste ar vaizduote susijusį pasakojimo būdą, kuris vaikams emocijų lygmeniu atrodo tikroviškas ir perteikia (tam tikrai amžiaus grupei) baimę, nuostabą, jaudulį arba nepasitenkinimą, įniršį, man tai jau įdomu! Prie siužeto galėsime padirbėti vėliau.
- Geras leidėjas privalo turėti puikią uoslę. Kokių bruožų jam dar reikia?
– Knygų vaikams leidėjas dar turi būti nepraradęs vaikiško sugebėjimo stebėtis ir džiaugtis – kad rytoj bus geresnė diena nei šiandien, kad viskas yra įmanoma ir kad drąsa pasiteisins! Man tai kažkaip pavyksta.
– Ar lietuvių rašytojai turi kokių nors galimybių išleisti savo knygą jūsų leidykloje „Chicken House“ ir tapti tokie populiarūs kaip J. K. Rowling ar R. Gordonas? Gal jiems galite ką nors patarti?
– Mes jau esame išleidę daugybę Europos rašytojų knygų. Aš nuolat ieškau naujų vardų. Man tereikia kelių skyrių, išverstų į anglų kalbą, kurie įrodytų, kad tai išties gera istorija.
Išpopuliarėti daugiau galimybių turi realistinės istorijos, o ne fantastika ar pasakos.
– Ar jums niekada nebuvo kilusi pagunda pačiam parašyti knygą?
– Ne. Mano galvoje skamba pernelyg daug kitų rašytojų balsų – per daug istorijų, kurios yra ne mano. Be to, aš nesu toks geras rašytojas kaip mano autoriai!
