Natūralu, kad tėvo ir dukters tarpusavio santykiai nebuvo idealūs, veikiau priešingai. Todėl paauglystei ir taip būdingas vienatvės bei niekam nereikalingumo jausmas maištingą, dainuoti bei kurti pradėjusią penkiolikmetę lengvai išviliojo į gatvę. Gyvenimas už namų sienų buvo dar kartesnis – vaikystės nuoskaudos merginą klampino į narkotikus, ir dažniau nei scena pradedančiajai dainininkei atsiverdavo federalinio kalėjimo durys. Dvidešimt metų trukęs sunkių asmeninių išbandymų ir paieškų laikotarpis baigėsi, kad Sheila atrado Dievą, o drauge su juo – taiką, nusiraminimą, savo kelią ir pašaukimą.
Sh.R. Charles koncertas su unikaliu Slovėnijos vokalistu Urošu Peričiumi, kuris savo atlikimo maniera labai primena patį R. Charlesą, klausosi tarsi simbolinis sceninis dukros ir tėvo susitikimas, o šiltas abiejų atlikėjų tarpusavio bendravimas byloja apie išganingą Sheilos susitaikymą.
Šiandien Sheila pristatoma ne tik kaip savito balso atlikėja, bet ir kaip ypatingai stipri asmenybė, kurios gyvenimo patirtis per muziką suteikia viltį kitiems, pasiklydusiems gyvenimo džiunglėse. Šią atlikėją su pasididžiavimu remia JAV ambasada Lietuvoje. Siūlome jums išskirtinį interviu su Sheila apie nelengvą kūrybinį kelią, kokaino liūną, susitaikymą ir sekimą neprilygstamojo tėvo pėdomis.
- Pirmiausia aptarkime jūsų šaknis – vaikystę. Ar galite plačiau papasakoti apie savo vaikystę, iššūkius, kurie jus lydėjo augant ir tai, ką reiškia būti R. Charleso dukra?
- Mano vaikystėje, kaip ir daugelio vaikų, buvo ir gerų, ir blogų dalykų. Mano vaikystė buvo kupina džiaugsmo, kadangi mano šeima puoselėjo gražias tradicijas – būdingas užmiesčio ir mažų miestelių gyventojams - Kalėdų senelis tikrai mus aplankydavo įlįsdamas per kaminą. Man buvo garbė būti R. Charleso vaiku, tačiau buvo sunku būti dukra žmogaus, kurio visas gyvenimas sukosi aplink muziką šiame itin labai reikalaujančiame pasaulyje. Dėl šios priežasties buvo sunku sukurti ir vystyti įprastus tėvo ir dukros santykius. Jis tikrai buvo didis muzikantas ir dainininkas.
- Kaip galėtumėte apibūdinti savo ir tėvo santykius? Kada pirmą kartą su juo susitikote ir koks buvo pirmasis įspūdis?
- Nors jį matydavau pakankamai retai, daug rečiau nei to norėjosi, tačiau vertindavau mūsų susitikimus, nes jie visi man buvo ypatingi. Aš išsaugodavau servetėlę, kuria jis nusišluostė kaktą, taip pat ir jo nuluptą apelsino žievelę. Jis man suteikė tiek, kiek mokėjo suteikti, ir galiausiai aš susitaikiau su tuo, kad jis man atidavė visa, ką turėjo geriausia. Man teko su juo įrašinėti, ir tai buvo bene įspūdingiausias mano paauglystės įvykis.
- Kokią įtaką jūsų santykiai su tėvu turėjo įtakos jūsų karjerai? Ar jis jums patarė?
- Man įtaką darė faktas, kad mano tėvas buvo „didis“ ir kiekvienas menininkas analizuotų jį taip, kaip aš. Kai galiausiai perpratau jį kaip muzikantą, perėmiau iš jo kiek tik galėjau, kad visa tai galėčiau panaudoti savo karjerai. Jis turėjo nepaprastą klausą – aš paveldėjau panašų talentą – ir tai didžiausia įtaka. O patarimas – praktika, praktika, praktika – dainuoti, kad ir kur būtum ir tobulinti savo amatą.
- Kas atsitiko, kad pradėjote vartoti narkotikus? Kaip prisimenate šį savo gyvenimo etapą?
- Prisimenu itin skaudžius savo vaikystės įvykius – seksualinis išnaudojimas, beviltiškumo jausmas, kad tėvas mane paliko, mano motinos alkoholizmas – dėl visų šių dalykų aš bandžiau kovoti su savo skausmu. Buvo sunku su visu tuo susidoroti ir su niekuo nepasidalinti tuo, kaip aš jaučiuosi. Aš bijojau, kaip žmonės gali sureaguoti, nes mano šeimoje apie tokius dalykus nebuvo įprasta kalbėti. Šiandien žinau, kad daugelis mano šeimos narių jautėsi panašiai ir tiesiog nenorėjo susidurti akistatoje su visu skausmu.
- Kada supratote, kad kažkas privalo pasikeisti jūsų gyvenime?
- Aš trečią kartą atsidūriau federaliniame kalėjime, praradau savo tėvą, vaikus, karjerą – viską.
- Jūs taip pat esate dainų kūrėja ir kiekviena jūsų daina yra lyg asmeninis liudijimas.
- Dalinuosi savo gyvenimo elementais ir bandau įkvėpti ir motyvuoti žmones, kad jie turėtų vilties net esant tamsiausiems gyvenimo periodams.
- Ar kada pagalvojote apie atlikėjos karjeros pabaigą? Ar galėtumėte įsivaizduoti savo gyvenimą be muzikos?
- Visą tą laiką, kai vartojau narkotikus, aš negalėjau klausytis muzikos, nes ji man simbolizavo tai, kuo aš galėjau tapti. Šiandien negaliu įsivaizduoti savo gyvenimo be muzikos.
- Dabar jūs keliaujate po visą pasaulį ir darote tiek daug dalykų, tiek bendruomenei, tiek specialiuose renginiuose, skirtuose kilniems tikslams. Kada supratote, kad norite padėti kitiems?
- Tai atsitiko tuomet, kai į mano širdį atėjo Dievas ir nuėmė nuo manęs visą mano naštą. Tuomet aš supratau, kad turiu skleisti kitiems viltį. Tai įvyko akimirksniu.
- Į Lietuvą atvykstate kartu su savo vyru. Ar jis palaiko jūsų vizijas ir misiją?
- Visiškai. Jis ne tik palaiko, bet jis yra kita mano vizijos pusė. Dievas žinojo, ką jis daro ir sukūrė mano vyrą kaip tik man.
- Ko tikitės atvykdama į Lietuvą? Ar turite kitų planų, ne tik pasirodyti Klaipėdos Pilies Džiazo festivalyje?
- Taip, planuoju apžiūrėti įžymybes, apsipirkti. Taip pat noriu romantiškai praleisti vakarą su savo vyru.
- Pakalbėkime apie jūsų projektą „Ray Charleso atminimui“, kurį atvežate į Lietuvą. Kaip prasidėjo šis projektas? Kaip susitikote su Urošu Peričiumi? Ar buvo netikėta išgirsti jauną atlikėją iš Slovėnijos, taip panašiai dainuojantį, kaip jūsų tėvas?
- Man net kojas pakirto. Kai susitikau su Urošu, mane pribloškė jo unikalus talentas ir sugebėjimas atlikti mano tėvo muziką. Aš labai džiaugiuosi, kad mes susitiksime per muziką Lietuvoje.
- Ko iš projekto „Ray Charleso atminimui“ gali tikėtis publika?
- Nepaprasto džiaugsmo ir meilės patyrimo. Šia meile dalijamės, kai esame kartu scenoje. Aš labai laukiu šios galimybės būti mano tėvo paveldo dalijimosi dalimi.
- Mes girdėjome, kad labai laukiate galimybės dainuoti kartu su vaikų ir jaunimo džiazo festivalio „Jaunoji džiazo banga“ atlikėjais. Kaip galėtumėte padrąsinti ar ką galėtumėte patarti jauniesiems muzikantams? Ypač tiems, kurie vis dar ieško savo identiteto?
- Aš pasakyčiau tą patį, ką sakė mano tėvas. Nuolatos tobulinkite savo amatą per skirtingus atlikėjus ir dainas – niekada neapleiskite savo svajonių ir žinokite, kad Dievas padės jums atlikti savo dainą, groti instrumentu ir sukurti gražią dainą.
Sh.R. Charles ir U. Peričiaus koncerto ištrauka:
