Režisierius Calinas Peteris Netzeris,
garsiojo rumunų „naujosios bangos“ kino atstovas, pasakoja apie
turtingą, visa kontroliuoti norinčią motiną, siekiančią, kad
būtų išteisintas jos 32 metų sūnus, kuris savo automobiliu
partrenkė ir mirtinai sužalojo neturtingą paauglį ir kuriam gresia
mirties bausmė.
„Noriu padėkoti žiuri už šį nepaprastą prizą, šį
nuostabų prizą“, - sakė C. P. Netzeris vertinimo komisijai, kuriai
vadovavo kinų režisierius Wong Kar Wai. Vėliau per
spaudos konferenciją C. P. Netzeris pridūrė, kad yra „kontūzytas“
šio apdovanojimo.
„Berlinalės“ - pirmojo svarbaus Europos metų kino festivalio,
kuris paprastai būna ir labiausiai linkęs į politiką, - du
apdovanojimai atiteko bosnių dokumentinei dramai „Vieno metalo
rinkėjo gyvenimo epizodas“ (Epizoda u zivotu beraca zeljeza).
Geriausio aktoriaus „Sidabro lokį“ netikėtai laimėjo Nazifas
Mujičius - vienas to filmo apie romų porą, kuriai nesuteikiamas
būtinas gydymas, veikėjas.
Ši itin mažo biudžeto juosta taip pat gavo antrąjį pagal
svarbą žiuri prizą. Jo režisierius Danisas Tanovičius, juodosios
2001 metų komedijos „Niekieno žemė“ (No Man's Land) kūrėjas, už
ją gavęs „Oskarą“, sakė, kad tą porą susirado pasipiktinęs po
perskaitytų naujienų.
„Aš taip džiaugiuosi dėl Nazifo ir jo šeimos, nes visa šio
filmo esmė buvo pabandyti pakeisti jų gyvenimus ir aš tikiuosi, kad
jis keičia jų gyvenimus“, - sakė jis žurnalistams.
Geriausio režisieriaus „Sidabro lokys“ atiteko amerikiečiui
Davidui Gordonui Greenui, atvežusiam į
Berlyną keistą juostą „Princas „Lavina“ (Prince Avalanche) - 2011
metų islandų filmo „Bet kuriuo atveju“ (A annan veg) perdirbinį.
Šiame filme - vienintelėje komedijoje tarp 19 festivalio
konkursinės programos filmų - Paulas Ruddas ir
Emile'is Hirschas vaidina kelininkus Teksase,
atsidūrusius ir savo gyvenimo kryžkelėje.
Geriausia aktore buvo paskelbta čilietė Paulina Garcia, vaidinanti nuotaikingame filme „Glorija“ (Gloria) apie
vidutinio amžiaus išsiskyrusią moterį, kuri neatsisako bandymų
surasti savo laimę.
Geriausio scenarijaus apdovanojimas atiteko filmui „Užtrauktos
užuolaidos“ (Parde), kurį slapta, nepaisydami Teherano draudimo,
kūrė iraniečių režisierius disidentas Jafaras Panahi ir jo ilgametis bendradarbis Kambuzia Partovi.
„Neįmanoma sustabdyti mąstytojo ir poeto. Jų mintys visur duoda
vaisių“, - atsiimdamas apdovanojimą sakė K. Partovi. Pats J. Panahi
nedalyvavo, nes jam nebuvo duotas leidimas išvykti iš šalies.
Debiutinis filmas iš Kazachstano, drama „Harmonijos pamokos“
(Uroki garmonii), buvo apdovanotas „Sidabro lokiu“ už meninius jo
operatoriaus Azizo Žambakijevo pasiekimus.
Tuo tarpu kanadiečių kūrėjo Denis Cote trileris
„Vik ir Flo matė lokį“ (Vic+Flo ont vu un ours) apie lesbiečių
porą, bandančią pamiršti praeitį kalėjime, gavo apdovanojimą
už „ypatingų naujovių darbą“.
„Vaiko poza“ buvo pristatyta metais, kai ypač daug naujų filmų
pasakoja apie atotrūkius ir korupciją buvusiame komunistiniame
bloke.
Pagrindinė šios juostos aktorė Luminita Gheorghiu, kuri labiausiai garsėja vaidmeniu 2005 metų „juodojoje“
komedijoje „Pono Lazaresku mirtis“ (Moartea domnului Lazarescu ),
pribloškė žiūrovus kaip manipuliuojanti motina, kuri tragišką
eismo nelaimę laiko galimybe atkurti ryšį su nutolusiu sūnumi.
Pasak C. P. Netzerio, ši kartų konflikto istorija yra
„universali“.
„Manau, kad iš esmės tai - apie santykius, tam tikrus
patologinius santykius tarp motinos ir sūnaus, - sakė jis
žurnalistams. - Tai tam tikras Edipo kompleksas. Aiškiai kalbame
apie Freudą“.
Kritikai festivalyje puikiai įvertino ir darbus patyrusių
aktorių, tarp jų - Catherine Deneuve, Juliette
Binoche ir P. Garcios, kuri iki „Glorijos“
labiausiai garsėjo vaidmenims televizijos serialuose.
